Už lango vėl sniegelis krenta,
o juk žadėjo šilumos.
Ir vėjas klystkelėmis brenda,
vis ieško savo ilgumos.

Turbūt Laplandijos neranda,
Seneliui Šalčiui karšta bus.
Gėles ir pumpurus atranda
ir žalią kilimą laukuos.

Pakilk ir lėk į platų dangų,
surask sau artimus namus.
Paimki snaigę man nuo rankų
ir debesų paklydusius pulkus.

Kad mes galėtume šypsotis,
dalinti laimės kupinus žvilgsnius.
Drugelių lėtas margas šokis
lydėtų mus gyvenimo žingsnius.