Ten iš dangaus pro eglių pirštus
ateina rytmečio šviesa,
ji žaidžia ežero paviršium,
nudažo ilgesio spalva.
Pavasario naktis ištirpo,
sutvisko saulėje rasa,
per žalsvą veidrodinį stiklą
atplaukia gulbė vieniša.
Myliu tave aš iki skausmo,
visa tu mano mintyse,
grakšti. Kaip gulbė, kuri plaukia,
tu stovi mano akyse.
Daugiau sakyt tau nėra žodžių,
visus gal būt jau išsakiau,
su plunksna jos pakrantės smėly
tai gulbei giesmę parašiau.
O gulbė plaukia, nesustoja,
balta, kaip ką tik išskalbta,
išskleidusi sparnus pakyla,
tolyn ji skrenda pro mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-04-04 21:01:33
Gražus eilėraštis. Iš jo matau, koks gražus jo autorius, galbūt pirmos meilės žmogus.
Todėl mano parašymas- nelabai priimti taas mintis, kurias sako senbūviai, vilkai.. Jiems jau sunku mokytis patiems (kaip, pavyzdžiui, man), todėl jie mokina kitus.
Žmogaus jausmuose jokių mokytojų nėra. O būtent iš ten išauga poetai.
To Jums ir linkiu.
Anonimas
Sukurta: 2007-04-04 20:40:11
pertemptas - išryškėja sentimentai,
oi kaip išryškėja..
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-04-04 18:18:22
mielas, romantiškas, švelnus...
tik nerimuok gale vaiksmažodžiai- veiksmažodžiai arba daiktavardis- daiktavardis.
pvz.:
mintyse
akyse
--------
išsakiau
parašiau
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-04 17:56:44
Patiko:
"Ten iš dangaus pro eglių pirštus
ateina rytmečio šviesa".
Tačiau visa kita kvepia jausmais. Kai ką buvo galima sutrumpinti, daug nežodžiaujant. Perkeliu į jausmus.