Nebark!
Aš dar neatėjau.
Nors ir girdžiu – šauki.
Kažkoks kitoks,
Nepanašus į tą,
Kokiu buvau –
Net vaikščioti išmokęs tvoromis...
Ir nežinau,
Kokia versmė
Įkrito sieloje ir žaidžia ežerų bangom –
Ne vaikas, ne mergaitė –
Ašarom skaidriom,
Renku žvaigždes
Ir maudausi kartu su jom.
Galiu išeit į rūką
Ir, užmiršęs žemę,
Pavaikščioti aukštai dangaus keliais,
O kai tikrovė širdį gelia,
Krentu atgal,
Bumbsėdamas į kiemą akmenais...
Ne toks! Ne toks, kokiu buvau!
Išgėręs šulinį
Jau jūrų vandenį geriu ---
Ir nejaučiu, kad gerklėje sūru,
Kad atsidusęs savimi –
Žuvim tampu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 14:41:38
Prisirenki žvaigždžių ir maudaisi su jom,
Nereikia akmenų - geriau lakstyk tvorom.
Kad ašara skaidri ir vaikščioji aukštai -
Ir būk toks koks esi ir toks kokiu buvai!
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 10:16:27
"Kad atsidusęs savimi –
Žuvim tampu..." - prasminga metamorfozė
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-22 09:40:34
Išgėręs šulinį
Jau jūrų vandenį geriu ---
Ir nejaučiu, kad gerklėje sūru,
Kad atsidusęs savimi –
Žuvim tampu...-----------------> Nebėra žodžių...Labai gerai.
Viena pastabėlė:
akmenais----> akmenimis.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-22 08:35:18
Net vaikščioti išmokęs tvoromis...
Bumbsėdamas į kiemą akmenais...
Kad atsidusęs savimi
Žuvim tampu...
labiausiai patikusios mintys
savikritika, savigrauža, skausmas ir
vienatvė.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-03-22 07:53:52
Kai išgeri šulnį - nekeista,
Kad tampi truputį kitoks
Gerai , kad šulny nepaskęsti
Ir nepaskandini savo svajos...