Visur juoda juoda. Visur aplink tik tamsa. Tamsos jūra. O jūroje tik skaudūs, degantys garsai, padūmavę medžių siluetai ir laužas tarp jų.
Ji sėdi šalimais didelio vilko ir juodut juodutėlėmis akimis žiūri į šviesą. Taip norisi Šviesos, kai viduje tamsu tamsu. Visa tamsos jūra.
Taip, greta jos guliu aš, jos pilkas vilkas, vidinis balsas. Pagaliau pavijau…
Vilko akyse dega ugnis. Jos akyse tamsu. Dvi lūžusios detalės pusės…
Mes einame kartu. Dvi sulūžusios ir niekam nereikalingos lėlės. Perėjom keturis Dantės ratus. Dar daug tokių liko…
Tu tikrai nepatikėsi, kad tai vyksta žmoguje…
Luna_
2007-03-19 07:06:16
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2007-03-20 22:32:12
per daug niūrus kūrinukas. krenta į akis tritaškiai ir daug sykių kartojama tamsa
Anonimas
Sukurta: 2007-03-19 13:06:21
perkėliau į MOKSLEIVIŲ KŪRYBA,
nes čia jie užima didžiausią vietą,
pirmapradiškas darbas, sėkmės
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-19 09:25:39
Toks klampokas tekstas. Tamsos šviesos priešprieša, tačiau nieko naujo nepasakanti. Daugtaškių galėtum atsisakyti - tekstas įgautų tvirtumo.
Mes einame kartu. Dvi sulūžusios ir niekam nereikalingos lėlės. Perėjom keturis Dantės ratus. Dar daug tokių liko-------> Ši eilutė įdomiausia.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-19 08:44:30
žmoguje visko yra ir daugiau negu galima įsivaizduoti...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-19 07:46:25
...man patinka Tavo proza...joje tiek poezijos...labai gražu...