Visur juoda juoda. Visur aplink tik tamsa. Tamsos jūra. O jūroje tik skaudūs, degantys garsai, padūmavę medžių siluetai ir laužas tarp jų.
Ji sėdi šalimais didelio vilko ir juodut juodutėlėmis akimis žiūri į šviesą. Taip norisi Šviesos, kai viduje tamsu tamsu. Visa tamsos jūra.
Taip, greta jos guliu aš, jos pilkas vilkas, vidinis balsas. Pagaliau pavijau…
Vilko akyse dega ugnis. Jos akyse tamsu. Dvi lūžusios detalės pusės…
Mes einame kartu. Dvi sulūžusios ir niekam nereikalingos lėlės. Perėjom keturis Dantės ratus. Dar daug tokių liko…
Tu tikrai nepatikėsi, kad tai vyksta žmoguje…