O! kad būčiau akmuo...
Kelčiau namus,
Į vamzdį patrankos įlindęs,
Grūmočiau, kad ir griauti galiu.
Niekas manęs danguose neieškotų,
Neprašytų, kad pagiedočiau ---
Visuomet nejausmingas, sunkus,
Kurmiui kelią pastojęs,
Pamatais po bažnyčiom,
Po rūmais,
Po kojom,
O kai kam net užanty
Reikalingas labai.
O! kad būčiau akmuo...
Nereikėtų dejuoti, kai skauda kitam
Ir galbūt nereikėtų žinoti,
Kam išvis mes gyvename? Kam?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2007-03-20 17:02:41
va šito nesinori kritikuot ir "mėsinėt"; man rodosi, kaip tik čia tikri jausmai
tik ir vėl - ko gi taip skaudžiai?..
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-03-19 21:52:03
daugiareikšmingi, nevienaprasmingi ir dar visaip kitaip įvairingi tie akmenys mūsų keliuose...
:-)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-03-19 17:13:59
Štai ir baigiasi mano "kūrinio" komentarai.
Ar mano šis atsiliepimas pakenkė kam?
Anonimas
Sukurta: 2007-03-19 13:03:17
oi, kam tiek savikritikos,
juk nesat toks,
tekstas toks šaltas, slogus, o
jūs nesat toks. :P
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-03-19 13:00:07
Lyg ir atsiliepdamas į nuomones diskusioje.(Ne čia) Taigi:
"Sunku akmenėliui prie kelio gulėti", bet dar būna sunkiau, kaip kad dainose porinama, mergužėlėms ir našlaitėlėms. Aš labai prašau niekuomet į mane nežiūrėti, kaip į kūrėją. Kad ir eilėraščio. Aš esu geresnis ar menkesnis užrašinėtojas to, kas manyje sukaupta. Tik tiek ir nei kiek nedaugiau. Manęs asmeniškai mano posmuose ir kūryboje labai nedaug. Ir jeigu diievai leistų užrašyti tai, ko manyje kartais būna labai daug, aš, ko gero, pagalvočiau, kad svarbiausias dalykas ne būti kūrėju, o užrašyti tai, kas jau tavyje sukurta, kas ten yra.
Atsiprašau, kad apie tai kalbu ne vietoje, bet suprantu, kad žmonės, komentuojantys mano (ne mano) tuos posmus, užrašus, eilutes.. kad jie žinotų, kodėl jie čia.
Ir sakau- jie to nežino, bet puikiai jaučia. Už tai jiems visiems labai dėkingas. Bet- patikėkite! - priekaištams, kritikai esu atviras kaip plikas laukas vėjui...
Geriausias to įrodymas mano "gyvenimas" Rašykuose.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-19 11:13:08
gal ir akmenys kartais pamąsto....
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-19 09:29:31
Puikiai parašytas eilėraštis. Toks pat sunkus, kaip ir akmuo jame. Patiko.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-19 08:42:15
idomus tas noras, bet ir akmens misija taikli...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-19 07:39:03
...suskambėjo kaip labai artima, sava mano širdžia...priminė dzūkų raudas,kurias girdėjau vaikystėje Tėvą begiedantį,kai Jis savo sode sodininkaudavo.Labai gražus kūrinys...