Aptrepsėjau...

Santrauka:
Aplink save
Aptrepsėjau aplinkui save –
Ir žolė išsimindė, išdžiūvo.
Grįžę akmenys slepias žeme.
Ten – giliau – ir šaltiniai nuslūgę...
Ech, tu mano buvime
Su saule, žvaigždėm, su savim!
Patikėk mano žodžiais – gražiai pabuvau.
Keista būtų,
jei kas pamanytų,
kad liūdžiu
Ar noriu daugiau, negu reikia.
Dar klausausi, kaip vakaras gęsta,
Kaip sukilę smuikuoja žiogai.
Bet šuoliuoja į tolį bekraštį
Nepavargę likimų žirgai...
Gal kada dar sugrįšim – kas žino!
Vėl išeisim į vandenį, aušrą, į Dievą.
O  dabar ---------------
Aptrepsėjau aplinkui,
Net žolė išsimindė, išdžiūvo,
Ir akmenys grįžta į žemę.
Pelėda

2007-03-10 11:11:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-03-12 15:00:14

Geras norėjimas - daugiau, negu reikia...,
geras įsiklausymas...
na, o akmenys grįžta - ir į žemę, ir iš jos...

:-)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-03-10 20:22:56

...labai jaukus tas Atrepsėjimas aplinkui- kažką neapčiuopiamo šviesaus turi savyje, na ir visas kurinys tuo jaukumu persisunkęs...ačiū...

Vartotojas (-a): mundus

Sukurta: 2007-03-10 18:35:10

puiki mintis...

Anonimas

Sukurta: 2007-03-10 14:57:53

Tasai trepsėjimas taip sakant yr dvejopas:
Pėdojimas jaunuolio - seniui juokas.

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2007-03-10 13:43:53

Labai graži mintis. Radau „šviežių“ metaforų- „aptersėjau aplinkui save“, „grįžę akmenys slepias žeme“. Patiko:)

Anonimas

Sukurta: 2007-03-10 13:22:03

Kaip sukilę smuikuoja žiogai.
Bet šuoliuoja į tolį bekraštį
Nepavargę likimų žirgai...


labiausiai ši vieta,
o visuma pritraukianti, įdomi

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2007-03-10 13:13:23

ramune, netgi ir poezijoje metaforos turi būti logiškos. Bandau įsivaizduoti žolę, kuri pati save aptrepsėjo ;-) ;-)

Anonimas

Sukurta: 2007-03-10 12:03:00

gerom emocijom užkraunantis kūrinys. džiugus, savimi, savo vieta pasaulyje.

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-03-10 11:23:03

Gyvenimiškos patirties kupinas, vaizdžiai realų gyvenimą ir žmogaus dvasinę būseną atspindintis eilėraštis, švelniai palietęs mano seną širdį ir į pesimizmą vis daugiau linkstančią dvasią. Stiprybės Jums, garbusis kolega ir dar daug daug saulėtų dienų likusio gyvenimo kelyje:-))

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2007-03-10 11:14:23

pati žodė kažin ar išsimindė?
"Ar noriu daugiau, negu reikia."- klausimas, kuo met turi būti ženklas "? "