Santrauka:
Iš dziedulio vynmaišio
Kas mažiukui giedos,
Kai jau – ne lopšy,
Kai pašokęs ant kojų
Išeina pavaikščiot žeme?
Pirmą kartą – rasa,
Pirmą kartą – varnėnas ir medis,
Pirmą kartą – akutės, pakeltos dangun...
Plaukia debesys – properšas lipdo,
Džiaugias saulė pro jas,
Pažiūrėjus į mažą.
Pirmą kartą ir aš jį matau šitaip gražų,
Pirmą kartą girdžiu, kaip Dievulis paprašo
Paskaityti jam savo eiles.
Eina senas ir mažas – abudu balti,
Rankų tiltais save apkabinę:
Būk laimingas ir kartais atmink –
Ne aš tau giedojau –
Giedojo pavasaris mano širdim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-03-10 21:16:41
Gražūs atradimai- žmogaus branda, kartų ryšys.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-10 10:46:09
meilus ir širdingas
Anonimas
Sukurta: 2007-03-09 18:49:23
Pelėda, tegul būna pavasaris Jūsų širdy - be išeiginių.
Anonimas
Sukurta: 2007-03-09 16:15:11
su cinkeliu, man patinka :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-03-09 14:36:00
...labai gražu...tarsi Išmintis vaikščiotų po gaublį ir vaiko akim žvalgytų į pasaulį, poezijos vizijose įsisupusi...
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-03-09 13:22:12
gražu...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-03-09 12:13:08
Verčiantis susimąstyti. Aptikau tikrai įdomių dalykų.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2007-03-09 11:09:24
mielas ;-) pritariu Barabui.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-03-09 10:41:19
Eina senas ir mažas – abudu balti,
Rankų tiltais save apkabinę---------> Šias dvi eilutesskaityčiau ir skaityčiau. Dėkui už šiuos žodžius.