Kas mažiukui giedos,
Kai jau – ne lopšy,
Kai pašokęs ant kojų
Išeina pavaikščiot žeme?
Pirmą kartą – rasa,
Pirmą kartą – varnėnas ir medis,
Pirmą kartą – akutės, pakeltos dangun...
Plaukia debesys – properšas lipdo,
Džiaugias saulė pro jas,
Pažiūrėjus į mažą.
Pirmą kartą ir aš jį matau šitaip gražų,
Pirmą kartą girdžiu, kaip Dievulis paprašo
Paskaityti jam savo eiles.

Eina senas ir mažas – abudu balti,
Rankų tiltais save apkabinę:
Būk laimingas ir kartais atmink –
Ne aš tau giedojau –
Giedojo pavasaris mano širdim.