Santrauka:
Eilėraščių diptikas to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.
*
Ėjau per dykumą ledėjančiuos miražuos--
Skambėjo baltos giesmės debesų,
O Sapne, tavo rankos tokios gažios
Vis bėrė sniegą, kad man būt šviesu.
...Ir nematyčiau skausmo kiparisų,
Bedugnių išdavysčių, nevilties--
Į baltą tavo jūrą, Žeme, krisiu,
Kad vėl išgirsčiau nerimą širdies--
O tolimų kalnų svaigus šaukimas,
O tobulybės vizija snieguos,
Te spindulys, virš nerimo užkimęs,
Baltos aistros rankas pūgoj sapnuos...
**
Didingai trapią diademą
Žiema nuliejo iš žvaigždžių--
Per sapną brendančią poemą
Sidabro medžiuose girdžiu...
Vilnija, švyti geismo vėjai
Bedugnių kuždesiu snieguos--
Kam diademą man uždėjai--
Vienatvės kalno nepaguos
Ir nesušildys! Mano širdį
Nusinešė daina Žiemos--
Tu jos lyg sfinksas trokšti irgi,
Nulijęs vėjais sutemos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-03-07 17:44:33
Labai, labai, labai gražu. Net svaigsta galva.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-03-06 03:54:24
Kai esi su Giedrės mūza, žiemoje tikrai kad nesušalsi...
Ir, žinoma, būni ar bent stengiesi būti irgi geresnis...
Sakau, tegu ir pavasarį Žmoguje būna sniego, nuo kurio šviesu.
Sėkmės!
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-03-05 20:55:46
Ak, kaip jie tiktų skaityti garsiai prie Čiurlionio paveikslų :)
Anonimas
Sukurta: 2007-03-05 20:16:12
svajinga, nešanti poezija