Žiema.4

Santrauka:
Eilėraščių diptikas to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.
*
Ėjau per dykumą ledėjančiuos miražuos--
Skambėjo baltos giesmės debesų,
O Sapne, tavo rankos tokios gažios
Vis bėrė sniegą, kad man būt šviesu.

...Ir nematyčiau skausmo kiparisų,
Bedugnių išdavysčių, nevilties--
Į baltą tavo jūrą, Žeme, krisiu,
Kad vėl išgirsčiau nerimą širdies--

O tolimų kalnų svaigus šaukimas,
O tobulybės  vizija snieguos,
Te spindulys, virš nerimo užkimęs,
Baltos aistros rankas  pūgoj sapnuos...


**
Didingai trapią diademą
Žiema nuliejo iš žvaigždžių--
Per sapną brendančią poemą
Sidabro medžiuose girdžiu...

Vilnija, švyti geismo vėjai
Bedugnių kuždesiu snieguos--
Kam diademą man uždėjai--
Vienatvės kalno nepaguos

Ir nesušildys! Mano širdį
Nusinešė daina Žiemos--
Tu jos lyg sfinksas trokšti irgi,
Nulijęs vėjais sutemos...
giedrex26

2007-03-05 19:32:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): žuvėdra

Sukurta: 2007-03-07 17:44:33

Labai, labai, labai gražu. Net svaigsta galva.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2007-03-06 03:54:24

Kai esi su Giedrės mūza, žiemoje tikrai kad nesušalsi...
Ir, žinoma, būni ar bent stengiesi būti irgi geresnis...
Sakau, tegu ir pavasarį Žmoguje būna sniego, nuo kurio šviesu.
Sėkmės!

Vartotojas (-a): Cherry

Sukurta: 2007-03-05 20:55:46

Ak, kaip jie tiktų skaityti garsiai prie Čiurlionio paveikslų :)

Anonimas

Sukurta: 2007-03-05 20:16:12

svajinga, nešanti poezija