*
Ėjau per dykumą ledėjančiuos miražuos--
Skambėjo baltos giesmės debesų,
O Sapne, tavo rankos tokios gažios
Vis bėrė sniegą, kad man būt šviesu.

...Ir nematyčiau skausmo kiparisų,
Bedugnių išdavysčių, nevilties--
Į baltą tavo jūrą, Žeme, krisiu,
Kad vėl išgirsčiau nerimą širdies--

O tolimų kalnų svaigus šaukimas,
O tobulybės  vizija snieguos,
Te spindulys, virš nerimo užkimęs,
Baltos aistros rankas  pūgoj sapnuos...


**
Didingai trapią diademą
Žiema nuliejo iš žvaigždžių--
Per sapną brendančią poemą
Sidabro medžiuose girdžiu...

Vilnija, švyti geismo vėjai
Bedugnių kuždesiu snieguos--
Kam diademą man uždėjai--
Vienatvės kalno nepaguos

Ir nesušildys! Mano širdį
Nusinešė daina Žiemos--
Tu jos lyg sfinksas trokšti irgi,
Nulijęs vėjais sutemos...