Santrauka:
Eilėraščių diptikas to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.Ši M.K.Č. drobė nors ir tapyta prieš šimtą metų /1906 m. / yra nūdieniškai kalbanti, gili ir dramatiška .Vandeniu ir dangumi plaukiantys laivai pilni gyvenimo trapumo, būties dramatizmo, paslaptingų mirties šešėlių ir persunkti kažkokio pragariško alsavimo , nešančio griovimo,sunaikinimo uraganą Žemei.
*
Sapnuok mane...Žaros delnai išblėsę
Dangum jau plaukia ilgesio laivais--
Ir mes su jais šiąnakt išplauksim dviese--
Mėnuo sidabro pievomis pareis
Pro meldų ūkanas...Į ežerą įbridęs,
Jis lauks sugrįžtančių mūs iš toli--
Mylėk mane, šviesusis laimės šydas
Tiktai miražas, kaip laivai kely
Svajų dangaus iš ūkanų sukurto !
Virš geismo sodų vieversį girdžiu--
Šioj žemėj neturiu aš jokio kito turto,
Tik Atminimą po Rudens Medžiu,
Sapnuok mane...Žaros delnai išblėsę...
**
Tu sekei man pasaką apie gegužį,
Apie šviesų sodą obelų--
Baltos vyšnių geismo burės ūžė
Kiekvienam žiedelyje. Vėlu --
Kam kartojo žvaigždės, atsigėrę
Iš Nakties šaltinio nebylaus?
Pelenų laivai, pravirkdę svėrę,
Tuoj grėsmingu viesulu nuplauks
Ir per jūras, ir per dangų, ir per žemę--
Ugnimi rasoja kalvos rytą,
Visą gaublį keršto liepsnos semia--
Tavo širdį, kruvinai išlytą,
Nesutramdoma puikybė maro
Trypia, daužo, nuodija ir spardo--
Žeme, Žeme, juodas laive karo,
Ieškantis žvaigždynuos savo vardo,
Tu sekei man pasaką apie gegužį,
Apie šviesų sodą obelų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-02-27 08:06:26
kūriniuose jau atsiranda ne abstraktybės, o šioks toks lyrinis aš. eilius artėja prie pačio kūrėjo, intymėja - tai yra gerai. tačiau antrajame eilėraštyje priešpaskutinė strofa taip nustumė ir užmaršino lyrinį aš, kad paskui kitos dvi eilutės tarsi iš niekur. gal reikėjo kiek mažiau nusvirti į gyvenimo negandų "juodinimą". :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-27 04:32:10
Jau lyg ir įprantu pradėti dieną Giedrės eilėraščių skaitymais.
Ir pasižiūtėti- o kaip ten, už lango danguje.
Bet už lango ne tik dangus.. Ir dėl daug kitų dalykų reikia pasižiūrėti...
Visą gaublį keršto liepsnos semia--
Tavo širdį, kruvinai išlytą,
Nesutramdoma puikybė maro
Trypia, daužo, nuodija ir spardo--
Žeme, Žeme, juodas laive karo,
Ieškantis žvaigždynuos savo vardo",
Būk žvaigždynuose su M.K. Čiurlioniu, bet gerai, kad neužmiršti ir Žemės, mūsų t,y. žmogaus gyvenimo. Tegu būna viskas geriau...