*
Sapnuok mane...Žaros delnai išblėsę
Dangum jau plaukia ilgesio laivais--
Ir mes su jais šiąnakt išplauksim dviese--
Mėnuo sidabro pievomis pareis

Pro meldų ūkanas...Į ežerą įbridęs,
Jis lauks sugrįžtančių mūs iš toli--
Mylėk mane, šviesusis laimės šydas
Tiktai miražas, kaip laivai kely

Svajų dangaus iš ūkanų sukurto !
Virš geismo sodų vieversį girdžiu--
Šioj žemėj neturiu aš jokio kito turto,
Tik Atminimą po Rudens Medžiu,

Sapnuok mane...Žaros delnai išblėsę...


**
Tu sekei man pasaką apie gegužį,
Apie šviesų sodą obelų--
Baltos vyšnių geismo burės ūžė
Kiekvienam žiedelyje. Vėlu --

Kam kartojo žvaigždės, atsigėrę
Iš Nakties šaltinio nebylaus?
Pelenų laivai, pravirkdę svėrę,
Tuoj grėsmingu viesulu nuplauks

Ir per jūras, ir per dangų, ir per žemę--
Ugnimi rasoja kalvos rytą,
Visą gaublį keršto liepsnos semia--
Tavo širdį, kruvinai išlytą,

Nesutramdoma puikybė maro
Trypia, daužo, nuodija ir spardo--
Žeme, Žeme, juodas laive karo,
Ieškantis žvaigždynuos savo vardo,

Tu sekei man pasaką apie gegužį,
Apie šviesų sodą obelų...