Suvargusi troba
Išbarškintais stiklais
Ir ubagišku vidumi
Bet rimta ir turtinga
Savo vidaus istorijų
Epais man praeiviui
Ir dangui kuždėjo
Rimtu veidu
Ar aš iš tiesų tokia
Beviltiškai bjauri
O pats tik stabtelėjęs
Prisiminiau nebeturįs
Tiek galios įžiebti
Apleistosios šypseną
Susmegusiuos sienojuos
Tik popieriaus lakšte
Troba apsigyveno
Pusamžiu jaunesnė
...gilus kūrinys ,tarsi šaukiantis nelikti abejingais Istorijai ,kuri byloja ne tik iš monumentalių paminklų, bet iš kiekvieno apleisto slenksčio ,griūvančios bakūžės... patiko...nepaprastasi jaudinančios eilutės...
Anonimas
Sukurta:
2007-02-26 11:08:45
įdomus, toks kiek sukeliantis šypsnį, bent jau mano veide
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-02-26 23:36:22
...gilus kūrinys ,tarsi šaukiantis nelikti abejingais Istorijai ,kuri byloja ne tik iš monumentalių paminklų, bet iš kiekvieno apleisto slenksčio ,griūvančios bakūžės... patiko...nepaprastasi jaudinančios eilutės...
Anonimas
Sukurta: 2007-02-26 11:08:45
įdomus, toks kiek sukeliantis šypsnį, bent jau mano veide
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-26 04:30:19
"Suvargusi troba
Išbarškintais stiklais
Ir ubagišku vidumi ..."
Pažįstami peizažai. Ir man norėtųsi į jas įeiti ir susišildyti jų praeitimi...