Suvargusi troba
Išbarškintais stiklais
Ir ubagišku vidumi
Bet rimta ir turtinga
Savo vidaus istorijų
Epais man praeiviui
Ir dangui kuždėjo
Rimtu veidu
Ar aš iš tiesų tokia
Beviltiškai bjauri
O pats tik stabtelėjęs
Prisiminiau nebeturįs
Tiek galios įžiebti
Apleistosios šypseną
Susmegusiuos sienojuos
Tik popieriaus lakšte
Troba apsigyveno
Pusamžiu jaunesnė