Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo M. K. Čiurlionio paveikslui.
Užsnigo dangų ir žemę --
Vienatvės pusnynuose skęsta
Trobelė virš skardžio... Sutemę
Miškai neša baltąją naštą
Žiemos, įsisupę į Tylą,
Į gilų sidabro miegą --
Tik kartais koks medis prabyla,
Kai žvaigždės jo kūnu bėga,
Tik kartais iš liūdesio staugia
Lyg vilkė pusnis baltoji --
Ir seka man pasaką graudžią
Pražydusios usnys... Kartoji
Vėl tą mėnesienos sonatą
Virš baltojo žemės miražo --
O vėjas vis žiedlapius meta
Ant ašaros spindulio mažo,
Užsnigo dangų ir žemę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-02-26 10:47:56
jaučiu besikartojant girdėtą stilių :) svajingai
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-02-25 15:30:12
Labai gražu, puikūs vaizdai, tikra poezija.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-02-25 13:50:28
iš tikrųjų puiku...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-25 04:06:21
Taip, taip, Giedre... Miela, kad iš žvaigždynų sugrįžai į žemę, jos miškus, sniegą ir... trobelę.
Bet muzika ta pati - Čiurlioniškai- lyriška, šilta net žiemą...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-25 03:42:30
Vykęs: "Žiemos, įsisupę į Tylą". O pats kūrinys pakankamai tapybiškas, atspindi Čiurlionio kūrinį.
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-02-25 01:24:14
Ant ašaros spindulio mažo... gražu.