Užsnigo dangų ir žemę --
Vienatvės pusnynuose skęsta
Trobelė virš skardžio... Sutemę
Miškai neša baltąją naštą

Žiemos, įsisupę į Tylą,
Į gilų sidabro miegą --
Tik kartais koks medis prabyla,
Kai žvaigždės jo kūnu bėga,

Tik kartais iš liūdesio staugia
Lyg vilkė pusnis baltoji --
Ir seka man pasaką graudžią
Pražydusios usnys... Kartoji

Vėl tą mėnesienos sonatą
Virš baltojo žemės miražo --
O vėjas vis žiedlapius meta
Ant ašaros spindulio mažo,

Užsnigo dangų ir žemę...