Dykumų skruostais

Santrauka:
.Šaltas smėlis.
Aš norėčiau turėti pavargusį veidą
Lyg antausį tiems,
Kurie manęs gaili.

Sudygs pašinai
Delnų linijose
Ir žydės žiedais,
Pamirštais bičių.

Tik šakės – visi kryžiai
Gėriui surinkti,
O mano išpažintis
Dar keliomis nuodėmėmis klojas.

Aš norėčiau, kad panagėse
Degtų smulkūs lauželiai,
Ir rūktų kraujas sudegęs.

Ten, kur smalos geltonos –
Daugybė pėdsakų,
Manų palydovų.
Rengias Jupiteris antram pritemimui.

O sienos be pamatų
Tarytum sėklos dykumose irias,
Toks mažytis beduinukas
Pameta kompasą, klausia:
– Madam, į kurią pusę?

O horizontas toksai kaip vakar,
Paukščių takai link gandralizdžių traukias.
Skurdžioj mantoj šimtai veidų,
Rėžiais skirtingais prapjauti.
ančių virkdytoja

2007-02-17 15:33:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2007-02-18 19:42:36

sodrus pajautimais

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2007-02-17 19:26:26

Labai jau ne kokie Jūsų norai.
Todėl ir nelinkiu nei "pavargusio veido" nei "pašinų delnuose".

Anonimas

Sukurta: 2007-02-17 18:32:03

neblogas įsijautimas. viskas kone realistiška - tai suteiki darbui jėgos.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-02-17 17:09:46

Aštrių potėpių paveikslas... - atrodo paliesi ir apturėsi pašinų...

Perteikta.