Aš norėčiau turėti pavargusį veidą
Lyg antausį tiems,
Kurie manęs gaili.

Sudygs pašinai
Delnų linijose
Ir žydės žiedais,
Pamirštais bičių.

Tik šakės – visi kryžiai
Gėriui surinkti,
O mano išpažintis
Dar keliomis nuodėmėmis klojas.

Aš norėčiau, kad panagėse
Degtų smulkūs lauželiai,
Ir rūktų kraujas sudegęs.

Ten, kur smalos geltonos –
Daugybė pėdsakų,
Manų palydovų.
Rengias Jupiteris antram pritemimui.

O sienos be pamatų
Tarytum sėklos dykumose irias,
Toks mažytis beduinukas
Pameta kompasą, klausia:
– Madam, į kurią pusę?

O horizontas toksai kaip vakar,
Paukščių takai link gandralizdžių traukias.
Skurdžioj mantoj šimtai veidų,
Rėžiais skirtingais prapjauti.