Tai šitaip mirštam - kojomis į priekį,
Kad nepareitum atgalio -
Suvalgius paskutinę duonos riekę,
Išeinam vieškeliais NAMO.
Mirties eilėraščiai manęs nebaido -
Jais atsikvėpti moku it dangum.
Žiūriu - jau saulužėlė nusileido,
O paskui ją ir aš einu...
Ir kai pakilsim ankstų, šviesų rytą
Kai nusiprausim spinduliais rasoj,
Bus taip, kaip posmo žodžiais parašyta -
Gražu gyvent ir šitaip Lietuvoj...
2007 m. vasaris 14 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-02-15 08:07:38
Labai artimas eilėraštis, parašytas su giliamintiška ramybe.
Anonimas
Sukurta: 2007-02-14 21:39:00
Mielas Pelėda, linkiu Jums daug ir labai žieduotų pavasariu.
Anonimas
Sukurta: 2007-02-14 21:03:02
koks žavingas ir tėvyniškas kūrinys. ritmas ir harmonija.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-02-14 12:22:47
Šitaip gražu... :-)