Tai šitaip mirštam - kojomis į priekį,
Kad nepareitum atgalio -
Suvalgius paskutinę duonos riekę,
Išeinam vieškeliais NAMO.

Mirties eilėraščiai manęs nebaido -
Jais atsikvėpti moku it dangum.
Žiūriu - jau saulužėlė nusileido,
O paskui ją ir aš einu...

Ir kai pakilsim ankstų, šviesų rytą
Kai nusiprausim spinduliais rasoj,
Bus taip, kaip posmo žodžiais parašyta -
Gražu gyvent ir šitaip Lietuvoj...

2007 m. vasaris 14 d.