Santrauka:
ANAI ; ))))) Proginis************
Ką mes žinom, apglėbę širdim savo bėgančias dienas,
Kai išsako metus kalendorinių lapų kraštai
Ir sustoji trumpai atsigręžti į praeitį vienas -
Lyg iš naujo brangiųjų dienų eskizus pamatai.
O gyvenimas kirto – kai tik sužydėdavai – smarkiai,
Kartais liesdamas stiebą ir buvo nupjovęs šakas.
Tu tiesiog negalėjai išvengti tų pjūvių kas kartą -
Niekada nieks neklausė , kiek galima kirsti Tavęs.
Paprasčiausiai šypsojaisi gavus atsakomą puokštę,
Branginai ją, kad puoštų viltim atrastuosius namus,
O nebuvo peties, į kurį patogu atsilošti
Ir tada Jis atėjo paimt tavo vargą perpus.
Suklijuodami dalią nulipdėt gyvenimo vazą -
Nenuvys gležnos gėlės iš meilės priskintos laukuos.
Aš tikiu – atiduos Tau likimas priklausančią grąžą,
Kai sušildys vaikai ir vaikaičiai savuosiuos delnuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-02-13 21:22:20
Bekepuri, juk čia Anai angelo dienos proga:) Ten jos likimas toks irtt....ji supras:)
O su Valentinke tegu mus vyriokai sveikina,mirkt.
Su pakraipa kol kas- norma:DDD
Anonimas
Sukurta: 2007-02-13 19:24:09
Eilėraštis gražus. Yra kažkiek melancholijos, bet Valentino dienai - akurat!
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-13 18:33:58
Hmmmmmmm.
Paskutrinės dvi eilutės lyg juodą raištį nuima nuo akių ir kažką matau.. Ką?
Ar ne tą, kurios balsą girdžiu:
- Dėkui lemčiai, kad tave turiu.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-13 18:24:13
Sakyčiau, įdomus, nes yra tai,kas patraukė akį. Proziškas, nes nedaug tikro poetinio kalbėjimo. Labiausiai įtikino šios eilutės:
"Suklijuodami dalią nulipdėt gyvenimo vazą " arba:
"Tu tiesiog negalėjai išvengti tų pjūvių kas kartą -
Niekada nieks neklausė , kiek galima kirsti Tavęs."
Kaip kūrinys jis pakankamai paprastas, struktūra nesudėtinga, tik ritmas šiek tiek šlubuojantis, jei sumanei kurti klasikine dvasia...