Brolau ar pameni
sėdėjom kojas panardinę
į vasarošiltį rygpjūčio dangų
ir tylomis žemčiūgus
į žvaigždynus
bėrėme rožančiais
brolau suskirdusia ranka
paglostei mano širdį
tarytum motina taip
švelniai švelniai
--------------------
kodėl nepasakei
kad palieki man dovanų apsiaustą
su gobtuvu
ir sūrų žvilgesį
akių įmirkusių žvaigždynais
brolau
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-02-12 20:33:49
Labai labai patiko. Paimsiu ir įsidėsiu prie mėgstamiausių :D
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2007-02-12 15:22:59
Tiesiog sujaudino. Toks švelnus, šiltas atsisveikinimas.
Labai labai..
Anonimas
Sukurta: 2007-02-12 12:10:34
:) siltos eiles...
Anonimas
Sukurta: 2007-02-12 10:22:43
tarytym >> tarytum.
prasmingas ir gilus, gražiai sudėliotos prasmės.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-02-12 08:29:29
Vadinasi, vis tik paliko "dovanų apsiaustą
su gobtuvu
ir sūrų žvilgsnį?..
Liūdžiu prie tokio NEMUNĖLIO palikimo ir kad paliko...