NEMUNĖLIUI
Brolau ar pameni
sėdėjom kojas panardinę
į vasarošiltį rygpjūčio dangų
ir tylomis žemčiūgus
į žvaigždynus
bėrėme rožančiais
brolau suskirdusia ranka
paglostei mano širdį
tarytum motina taip
švelniai švelniai
--------------------
kodėl nepasakei
kad palieki man dovanų apsiaustą
su gobtuvu
ir sūrų žvilgesį
akių įmirkusių žvaigždynais
brolau