Ketvirtoji dalia

Santrauka:
Šilinių eilėraščiai
Ne vienatvė tai – NE!
Taip glaudžias prie mano krūtinės
Pasauliai, auginę mane.
Anas – nors iš juoko numirk! –
Dar vystyklų nepametęs,
Bet jau taikosi duona į burną.

(O kalbu iš senatvės –
iš ketvirtosios  dalios)
Rankos surištos.
Kojos supančiotos.
Ant krūtinės – Puntuko akmuo.

Samanoja kelmai... Tiek to!
Bet žodžiai, deja,
Net jausmai,
Taip pat samanoja.

Negi kada – gražus ir jaunas?
Negi tas laikas negrįžta?
Kaip adatėlė šiene
Pasimetė Prano jaunystė.

Ir po jos teko gyventi –
Raukšlėtis, gailėtis, bartis,
Auginti vaikus ir nežinoti,
Ar bus senatvė – dalia ketvirtoji.

Atėjo.
Ant stalo – duonos trupinėliai.
O poteriai su atminimais
Lesina Pelėdą.
Pelėda

2007-02-05 07:15:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-02-10 14:49:16

geras.

na, ir... visi, kam pasiseks, buvo-yra-bus seni...

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2007-02-05 11:59:10

" Ant krutinės - Puntuko akmuo "; "... žodžiai...jausmai / Taip pat samanoja"; " Kaip adatėle šiene / Pasimetė...jaunystė";"...O poteriai su atminimais / Lesina Pelėdą":-)))) Visiškai pritariu Bekepurio nuomonei!

Anonimas

Sukurta: 2007-02-05 11:39:04

Gražus, tikras, gyvas.