Santrauka:
po autorinio vakaro Jonavoje ( proginis)
regėjau bardą – balsas jo drebėjo
toks paprastas žmogus net scenoj lyg šalia
gal žemės kvapas gal Pagulbio vėjas
siūbavo mums žibinčių giesmėje
prie apeiginės liepos norėjosi suklupti
turėt žodžius aukotus prietemy
prigludusiems sustingti ir pabūti –
ne lūpom juk dainuota – savimi
apglėbk gitarą tarsi tikrą sesę
kada garsai nuglostys prieblandos lietum
ir mes sugrįšime kad nuo darbų išsekę
priimti tai ką dovanoji mums
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pagulbis
Sukurta: 2007-02-02 00:32:17
Esu dėkingas. Žemai lenkiuosi.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-02-01 00:43:45
Kuomet sudalyvausiu bent viename ekūrybos renginyje (ypač tokiame, kur dalyvaus Pagulbis) tuomet be vargo suprasiu šį eilėraštį :)
O pastarasis, regis, visai neblogas.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-01-31 22:50:00
Įtikinai:
toks paprastas žmogus net scenoj lyg šalia
gal žemės kvapas gal Pagulbio vėjas...
.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-01-31 22:09:55
labai panaši nuotaika ir Pagulbio romantiniuose vakaruose