Kaip nesmagu – tu dar rašai eiles,
O aš tik šiaip sau – skrebenu truputį,
Tupiu be judesio kiauras dienas
Gyvenanti nemylimų kamputy.
Atleiski, kad iškart nepažinau –
Su anglišku kostiumu ir berete.
Tiktai tamsiam kampe labiau matau –
Tu laisvas paukštis, aš – absurdų gete.
Nepulk iškart rašyt grakščių eilių
Apie gražuolę bučinių princesę,
Nes net juokinga, jei baltu šydu –
Apstulbusi ištarčiau sau netiesą.
Kada neliks jokių garsų many,
Bus sumaištis iš praeities nurimus –
Aš vėl tūnosiu laukdama nakty
Trumpam poetui grįžtant – piligrimui.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-01-30 19:53:32
Labai gražu,nuoširdžiai patiko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-01-28 20:47:54
Jausmingas-geras.kada neliks jokių garsų many,bus sumaištis iš praeities nurimus..-patiko
Sekmės.Jūsų kūryba man patinka.
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-01-28 17:46:59
Gyvenanti -dabar -gerai.
getas -antroji kirčiuotė - GEte
laukdama nakty ko? -grįžtant ( kam?) -poetui piligrimui -gerai.
O dėl kostiumo sutinku- keisiu ,o kiauras man nekliūna.
Anonimas
Sukurta: 2007-01-28 15:47:44
Nieko čia daug neprirašysi, kai taip gražiai ir taip... (nerandu tinkamao žodžio, bet manau suprasite) parašyta :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-28 14:15:51
Pro humorą, pro šypsnio plyšį, su irojija (gal net ktopele sarkazmo) ir vos vos įžiūrimu lašeliu liūdesio... Ir apie buvusį... Be to ganėtinai skambus, skaitosi kaip per sviestą.
Patiko, nes tikrai stiprokai suręstas kūrinys.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-01-28 14:08:53
Ir ką pasdakyti?
Te kuo greičiau
"Bus sumaištis iš praeities nurimus"