Kaip nesmagu – tu dar rašai eiles,
O aš tik šiaip sau – skrebenu truputį,
Tupiu be judesio kiauras dienas
Gyvenanti nemylimų kamputy.
Atleiski, kad iškart nepažinau –
Su anglišku kostiumu ir berete.
Tiktai tamsiam kampe labiau matau –
Tu laisvas paukštis, aš – absurdų gete.
Nepulk iškart rašyt grakščių eilių
Apie gražuolę bučinių princesę,
Nes net juokinga, jei baltu šydu –
Apstulbusi ištarčiau sau netiesą.
Kada neliks jokių garsų many,
Bus sumaištis iš praeities nurimus –
Aš vėl tūnosiu laukdama nakty
Trumpam poetui grįžtant – piligrimui.