Rytas. Rūku užklojęs žvaigždes,
Šiltu jausmu palįs po mano oda.
Ir judins sąnarius, ir raumenų mazgus.
Gaiviu kvapu pamasažuos plaučius.
O vakar vakare, tarpu lelijų,
Kuomet stebėjau žaidžiančias aukšles.
Ir pats tarp jų – bangų vilnijoj,
Supaus po nuleista bure.
O užpernai dar lijo lietūs,
Lašai pulsavo lyg arterijos smilksny.
O šiąnakt čia praslinko sielius
Ir vyrai rąstus glostantys basi.
O šiandien rytas – lyg pasieny –
Tykus. Tačiau nerimastingas ir mąslus.
Ir siela tykiai krebžda – lyg už sienos.
Ramiai, tačiau ryžtingai skirdama baltai raudonus kordonus ?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-01-26 18:31:26
įdomūs įvaizdžiai, ir naujadarai :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-01-26 18:29:52
Perskaičiau du kartus.
Tai pavyzys tos poezijos, kurią geriausiai suprantu.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-26 18:01:32
Romantinis, mąslus, vaizdus ir įtikinantis. Štai tokie kūriniai turėtų lankytis skyrelyje "jausmai". Jis man patiko.