Rytas. Rūku užklojęs žvaigždes,
Šiltu jausmu palįs po mano oda.
Ir judins sąnarius, ir raumenų mazgus.
Gaiviu kvapu pamasažuos plaučius.

O vakar vakare, tarpu lelijų,
Kuomet stebėjau žaidžiančias aukšles.
Ir pats tarp jų – bangų vilnijoj,
Supaus po nuleista bure.

O užpernai dar lijo lietūs,
Lašai pulsavo lyg arterijos smilksny.
O šiąnakt čia praslinko sielius
Ir vyrai rąstus glostantys basi.

O šiandien rytas – lyg pasieny –
Tykus. Tačiau nerimastingas ir mąslus.
Ir siela tykiai krebžda – lyg už sienos.
Ramiai, tačiau ryžtingai skirdama baltai raudonus kordonus ?