Sakote, kad išgyvenimas yra vidinė realybė. Bet ar realybė yra reali? Ar visos realybės yra kieno nors išgyventos?
Ar visada galima realiai vykstančius reiškinius pavadint realybe? Juk dalis tos realybės tėra išgyvenimai, susidedantys iš mūsų emocijų, minčių. Tai dar nereiškia, kad mūsų emocijos yra tikros, o mintys - tvirtos. Juk jau rytoj galima teigti, jog tai, ką galvoju šiandien, buvo klaida. Tai, ką jaučiau, praėjo. O juk ne visada ir suprasi, ne visada ir įvardysi savo jausmus. Juk ir kitas žmogus negali iki galo suvokti, ką mes galvojam ir jaučiam. Tad kas nustatys tą realybės formą? Jos kaip ir nėra. Viskas sąveikauja realybės ir iliuzijos ribose.
Galbūt pasaulis yra visiškai realus. Taip, jis egzistuoja. Bet koks jis iš tikrųjų yra? Kiekvienas per savo išgyvenimų prizmę jį mato vis kitokį. Realūs daiktai nebetenka prasmės. Tie daiktai praranda savo objektyvias savybes. Tada realybė tarsi neegzistuoja. Tik kinta realių veiksmų ir iliuzijų santykis, kurio neįmanoma išmatuoti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-01-26 19:51:02
Jeigu šiandien aš jaučiu, ko nejaučiau vakar ir nebejausiu rytoj, tai yra visiškai realu, nors ir laikina. Gamta kinta dėl tobulėjimo, o mes būdami jos dalimi turim kisti drauge ;) [čia mano pasompratavimas]
Na, o vertinant šią esė, turiu pastebėti, kad ji tikrai per trumpa, norisi labiau išplėtotos minties. Tačiau pradžia yra ir dėl to spaudžiam dešinę :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-26 17:58:09
Daug "realiai" ir "realybė". Sprangu kaip sausos kruopos. Kita vertus kūrinys per trumpas, kad būtų galima giliai ir suprantamai išnarplioti realybės ir iliuzijos santykį. Čia tik pamatas, nuo kurio galima viską pradėti, tęsti, išsiplėsti.
Tačiau apibendrinant kūrinį galiu pasakyti savo nuomonę, kad čia esama kruopelės kūrybos, kuria jau galima džiaugtis. Lauksime dar geresnių darbų.