Santrauka:
Nes šiandien šalta
Ir sausio vėjas supelijusius lapus kramto,
O antys negali perėt sapno ant šylančios žemės –
Sniegas želia tarpupirščiuose.
Ir senis atsisukęs lazda iš palėpės
Jau taikosi mušt raudonskruosčius į klėtį.
Nebėk, per sunku, trupinius išnešios vėjas,
Neatseks Tavo kaimynai jonukai ir grytės.
Tau stogo žvynai išdildins delnų linijas
Ir mažos dangaus našlės pagalvę išpurens,
Joje raitysis vėjas, pelėsių lūpomis kuždės:
– Kodėl nutylėjai?
Visus skruostus rankomis musgaudėmis
Sugaudei, visų suvalgyt nespėjai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-01-28 12:08:20
išdildins delnų linijas
tas linijas gal, bet šių eiliumi kalbėjimų/pa-sakymų - Ne ...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-26 17:13:21
Įdomiai suraitytas. Tik keletą dalykų aš keisčiau:
vietoj "Jau taikosi mušt raudonskruosčius į klėtį. " į "Jau taikosi mušt raudonskruosčius į klėtin."
Dar užkliuvo: "-Kodėl nutylėjai?" - sujaukia kūrinio vientisumą.
O pabaigoje net šyptelėjau - patiko ir pakėlė nuotaiką paskutinės dvi eilutės.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-01-26 16:51:45
Taigi Kaimyne...Sakaityk ir galvok.
O gal ir paverk, kaip antys verkia.
Šiaip ar taip, o dar vieni metai iš tavo sąskaitos- von.
Ką bepadarysi?
Bet va:
Visus skruostus rankomis, musgaudėmis,
Sugaudei, visų suvalgyt nespėjai.