Santrauka:
Tyla kartais pasako daugiau, bet ne taip žeidžia, kaip čaižūs žodžiai.
Aš nežinau, iš kur tokia tartis,
Ką kalba akmenys nuogoj palaukėj,
Juk tavo žodžiai kaip griūtis nuslys –
Šią žiemą jų tokių dygių nelaukiau.
Nedėk kiauron kišenėn – jie ledai,
Puošti pagiežos raštais – neišlieka.
Anuos turiu, kai kartą palikai –
Buvau laiminga nesupratus nieko.
Naktinių žodžių nesakyk rytais –
Vis tiek jie šneka tavo žingsnių paduos.
Tiesiog tu tyliai eidamas išeik.
Laiminga būsiu vėl – lyg nesupratus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-01-21 21:42:08
Ak, Nuode, NUODE- jau Jus pažįsti ir visuomet džiaugiuosi Jūsų eilėraščiuose MINTIMI... MINTIMI, MINTIMI, Tai, mano supratimu, ,svarbiausia, Nepaleiskite MINTIES ,o jeigu reikės suknutės, aš nupirksiu. Visgi PENSININKAS.,
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2007-01-21 19:25:46
labai nemirtingas dalykas į mėgstamiausius be kalbų, o jau forma kokia :-)))
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-01-21 12:14:30
Neturiu ko pridėti. Tiesiog puikus ir įtikinantis eilis.