Santrauka:
Mamos mirties metinių proga
Juodi varnai bedvasį medį
saujom trupino
ir degė žvakės lyg
ant kapo giminės
juk buvo ženklas duotas
nebuvo sapnas tai
tu man gyvybę
o aš atsidėkodamas tik oro
gūsį vėjo
vandens stiklinę
kurios neįveikei
lyg okeano
TU išėjai kada
duris laikiau malda
užrėmęs ir
rožančium tavo kaklą
apsivijęs
kritau lietum
užmerkdamas akis
kurios nespėjo
mano meilės
perskaityt
2006-09-19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Solo
Sukurta: 2007-01-05 09:34:59
Eilėraštis lyja tiesiai į širdį, o aš tebeieškau žodžių...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-01-04 21:39:35
Tų metų geružės 30-ją ir man buvo metinės.
Suprantu, lyg pats būčiau rašęs.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-01-04 19:08:33
Liūdnas,bet žavus,dvelkia beribe meile motina.Ačiū už tai,nes šiais laikais tokių,kaip Tu, Antanai-mažaii
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2007-01-04 18:50:53
Sujaudino...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2007-01-04 18:33:51
Antan , nu taip per širdį, taip skausmu perbraukei....realiu dvasingumu. Priblokšta tavo meilės jai.
Ar man kas tą jaus ... Pasiimu, pasimelsiu su tavim....
Anonimas
Sukurta: 2007-01-04 18:17:57
Gilus ir graudus
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2007-01-04 17:57:13
Gražiai ir vaizdingai apie artimiausių žmonių - motinos ir sūnaus - nutrūkusį glaudžiausią ryšį šiame pasaulyje:-(
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-01-04 17:47:01
Gilus. Paliečia tampriausią ir stipriausią žmonių ryšį - Motinos ir vaiko.
Toks suprantamas noras neišleisti, nespėjus pasakyti svarbiausio...