Juodi varnai bedvasį medį
saujom trupino
ir degė žvakės lyg

ant kapo giminės
juk buvo ženklas duotas
nebuvo sapnas tai

tu man gyvybę
o aš atsidėkodamas tik oro
gūsį vėjo

vandens stiklinę
kurios neįveikei
lyg okeano

TU išėjai kada
duris laikiau malda
užrėmęs ir

rožančium tavo kaklą
apsivijęs
kritau lietum

užmerkdamas akis
kurios nespėjo
mano meilės
perskaityt

2006-09-19