Santrauka:
Du eilėraščiai to paties pavadinimo M.K. Čiurlionio paveikslui.
Dvi su puse paros iš Vidurinės Azijos kalnų važiavau traukiniu iki Makvos ir netrukus jau buvau prie metro telefono automatų,kur norėjau paskambinti kuo greičiau namiškiams į Lietuvą, tačiau tą 1991-mų metų sausio 13-tos naktį nebuvo lengva tai padaryti.Čia būriavosi daug labai susijaudinusių lietuvių, visi skambino į Lietuvą ir jų akys temo nuo ašarų.Taip aš sužinojau apie tos nakties kruvinąją tragediją Vilniuje...ašarų jau sulaikyti nepajėgiau...Gražūs kilmingų kalnų vaizdai,įdomios ekspedicijos puikių draugų veidai staiga pasitraukė kažkur į kitą pasaulį.Nors iš mūsų namų, tuo metu esančių Akmenės rajone Kruopiuose žinios nebuvo apšlakstytos krauju,bet visa esybe pajutau, kad TAI ,KAS VYKSTA VILNIUJE,VYKSTA VISOJE LIETUVOJE,KOL KAS TIK UŽTUŠUOTAI.
Ištikrųjų Kruopių Seniūnijos stalčiuje jau gulėjo baisus kraujo ištroškęs popieriaus lapas--PERVERSMO RYTĄ SUŠAUDYTI TRIS KRUOPIUOSE GYVENANČIAS ŠEIMAS--VIENA IŠ TŲ TRIJŲ BUVO MANOJI. O juk mano šeimoje tuo metu buvo net keturi vaikai, kurių jauniausiam tik keturi metai tebuvo sukakę, tačiau visi iki vieno buvo užrašyti sušaudyti irgi. Kaip vėliau teko sužinoti toks scenarijus vyko VISOJE LIETUVOJE.
