Santrauka:
Du eilėraščiai to paties pavadinimo M.K. Čiurlionio paveikslui.
Dvi su puse paros iš Vidurinės Azijos kalnų važiavau traukiniu iki Makvos ir netrukus jau buvau prie metro telefono automatų,kur norėjau paskambinti kuo greičiau namiškiams į Lietuvą, tačiau tą 1991-mų metų sausio 13-tos naktį nebuvo lengva tai padaryti.Čia būriavosi daug labai susijaudinusių lietuvių, visi skambino į Lietuvą ir jų akys temo nuo ašarų.Taip aš sužinojau apie tos nakties kruvinąją tragediją Vilniuje...ašarų jau sulaikyti nepajėgiau...Gražūs kilmingų kalnų vaizdai,įdomios ekspedicijos puikių draugų veidai staiga pasitraukė kažkur į kitą pasaulį.Nors iš mūsų namų, tuo metu esančių Akmenės rajone Kruopiuose žinios nebuvo apšlakstytos krauju,bet visa esybe pajutau, kad TAI ,KAS VYKSTA VILNIUJE,VYKSTA VISOJE LIETUVOJE,KOL KAS TIK UŽTUŠUOTAI.
Ištikrųjų Kruopių Seniūnijos stalčiuje jau gulėjo baisus kraujo ištroškęs popieriaus lapas--PERVERSMO RYTĄ SUŠAUDYTI TRIS KRUOPIUOSE GYVENANČIAS ŠEIMAS--VIENA IŠ TŲ TRIJŲ BUVO MANOJI. O juk mano šeimoje tuo metu buvo net keturi vaikai, kurių jauniausiam tik keturi metai tebuvo sukakę, tačiau visi iki vieno buvo užrašyti sušaudyti irgi. Kaip vėliau teko sužinoti toks scenarijus vyko VISOJE LIETUVOJE.
*
Neša Žemė karstą ant pečių
Ir geltoną dangų - saulės laidą--
Tiek beviltiškų šalnos dygių minčių
Ten ištirpti su žvaigždynais baigia--
Galvas nulenkė kalnai žemai, žemai--
Jų balti gaurai ant saulės krenta--
O ji gelsta lyg ruduo ramiai,
Žvelgdama į žalio karsto lentą--
Neša Žemė karstą ant pečių
Ir geltoną dangų - saulės laidą...
**
Į skausmo jūrą leidžiasi sudegus saulė--
Žarijų žiedlapiai tuoj prie duobės nukris,
Sudrebinę užgesusį pasaulį--
O žalio karsto alkana vinis
Riaumoja būgnu... fleitos vien vaitoja--
Tikslus, kaip kardas ritmas - atgrasus,
Lyg vaikas smuikas pratisai dejuoja--
Dangus geltonas geria tuos garsus
Lyg didelis žvėris ištroškęs godžiai--
Ir jo gėlos sunkėja kamuolys--
O buvo saulė... Miršta rožės, žodžiai,
Tik ašarų lietus baltoj tyloj vis lis--
Į skausmo jūrą leidžiasi sudegus saulė--
Žarijų žiedlapiai tuoj prie duobės nukris...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-24 18:11:20
"Į skausmo jūrą leidžiasi sudegus saulė--"... Kaip ir Kaimynas, skaičiau santrauką... skaičiau ir mintimis grįžau į tuos metus... Jie mano gyvenime pažymėti netektim labai brangaus žmogaus... Skaudžios eilės, bet kaip ir visuomet - Jūs, Giedre, net ir apie skausmą mokate rašyti nuostabiai :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-24 18:11:01
Skausmingas... Gilus...