*
Neša Žemė karstą ant pečių
Ir geltoną dangų - saulės laidą--
Tiek beviltiškų šalnos dygių minčių
Ten ištirpti su žvaigždynais baigia--

Galvas nulenkė kalnai žemai, žemai--
Jų balti gaurai ant saulės krenta--
O ji gelsta lyg ruduo ramiai,
Žvelgdama į žalio karsto lentą--

Neša Žemė karstą ant pečių
Ir geltoną dangų - saulės laidą...


**
Į skausmo jūrą leidžiasi sudegus saulė--
Žarijų žiedlapiai tuoj prie duobės nukris,
Sudrebinę užgesusį pasaulį--
O žalio karsto alkana vinis

Riaumoja būgnu... fleitos vien vaitoja--
Tikslus, kaip kardas ritmas - atgrasus,
Lyg vaikas smuikas pratisai dejuoja--
Dangus geltonas geria tuos garsus

Lyg didelis žvėris ištroškęs godžiai--
Ir jo gėlos sunkėja kamuolys--
O buvo saulė... Miršta rožės, žodžiai,
Tik ašarų lietus baltoj tyloj vis lis--

Į skausmo jūrą leidžiasi sudegus saulė--
Žarijų žiedlapiai tuoj prie duobės nukris...