Santrauka:

Vardas „Marija“ yra lietuviškas hebr. „Miriam“ vertinys. Šventajame Rašte vardai nėra tik „dėl grožio“ suteikiami asmenims. Jie visada nurodo asmens tapatybę ir misiją. Marijos vardas greičiausiai kilęs iš egiptiečių kalbos, sudarytas iš veiksmažodžio „mylėti“ šaknies. Marija yra „Mylimoji, be jokios dėmės“ (plg. Gg 4,7), „pilna malonės“, kaip ją vadina arkangelas Gabrielius (Lk 1,28).

Santrauka:

Pamačiau oioioi nuotrauką ir šmėstelėjo mintelė...
 

Santrauka:

Graikų kalboje yra trys skirtingi žodžiai, kuriais gali būti nusakomas „matymas". Jie yra sutinkami Jono evangelijos pasakojimuose apie Jėzaus Prisikėlimą iš mirties (JN 20). Lietuviai visur verčia „matyti". Tačiau tai nėra pakankamai geras vertimas.

Veiksmažodis „blepo" nusako veiksmą –matyti" fizine prasme, t. y., juo konstatuojamas kokio nors objekto matymas, pastebėjimas ar pažvelgimas į jį, matyti „kūno akimis“ lygmuo. Pavyzdys: Jėzaus mokiniai mato faktą – Jėzaus nebėra kape.

„Theoreo" – nusakomas kokio nors daikto ar reiškinio, ypač dėmesingo stebėjimo veiksmas – tai atidus įsižiūrėjimas į ką nors, dažnai suponuojant, jog tas objektas ar reiškinys yra neįprastas – tai tiriantis žvilgsnis, siekis suprasti, KAS TAI. Pavyzdys: Apaštalas Petras, įžengęs į kapo rūsį, įdėmiu žvilgsniu tyrinėja, kas čia atsitiko, žiūri į drobules ir skarą.

„Horeo" – yra siejamas su „matyti" įvykį minties ar sąmonės akimis, išreiškiant subjektyviai tikrą vidinį nušvitimą ar įžvalgą apie matomo objekto / reiškinio prasmę vidujiškumo matmeniu. Tai asmeninis susitikimas su kitu Asmeniu. Tai apima ir paliečia tikėjimo sritį. Pavyzdys: Po „blepo" ir „theoreo" mokiniai susitinka prisikėlusį Jėzų. Tada ir atsiveria jiems akys – jie ŽVELGIA Į Prisikėlusį Jėzų. Šis „žvelgimas į" yra santykio plotmę atveriantis žvelgimas.

Santrauka:

tirpsta snaigės ore / atlėgsta nuo prarasto / laiko našta

pavargę pusnyse / traukia leistis į kelią / žara virš kopų

ilgesio sunkulys – / gluosniui svyruokliui šerkšnas, / man – angelo sparnai