Santrauka:
<…> tik save (Voltas Vitmenas) pasaulyje jautė kaip danties skausmą – geliančiai, beviltiškai, o kentėjo nuo tarpusavyje nesuderinamų dalykų: pasaulio grožio ir savo laikinumo.
Bronius Šablevičius „Nematomoji žmogaus pusė“
Niekinti šio pasaulio pagundas ir išsaugoti sielos ramybę <...> geriausiai padeda savo menkumo supratimas ir nuolatinis galvojimas apie mirtį, jei jis nėra paviršutiniškas, o įsiskverbia iki kaulų smegenų.
Frančeskas Petrarka (1304–1374)
