Dideles skyles kelnese,
ir nuolat vejas pucia kisenese,
zodziai burnoje pastoviai veliasi,
ir nuolatos aplinkoje nesusigaudantis...
nesamones kalbantis..
Ji sako man:
Tu elgiesi kaip mazvaikis!
As sakau jai:
Nustok man aiskinti!
pinigu ir masinu istroskusi,
ir save tik garbinanti

As tik noriu prisiliesti,
O tave jau vercia vemt!!!
as tik noriu prie taves prisesti,
o tu jau nori begt!!!
As tik noriu i tave ziureti...
As tik noriu i tave ziureti...

Tarsi siurpas pereina per oda,
kaip pamatau tave,
lyg lakstytu per kieta mano oda,
meile mano beproto...
Tarsi sirdis nuo duziu tuoj pro gerkle isoktu,
kokia tu siandien grazi....
Tarsi buciau didziausias pasaulio beprotis,
ir kesinciausi i tavo nesveikai pritrenkenti grozi
Tarsi mano siela klyktu ir niekada nesustotu,
o mano kunas kristu tiesiai tau po kojom,
nes tu neverta vaikscioti zeme kuria vaiksto mirtingi zmones,
nes tu vienintele muza del kurios galiu kristi i ugni ir sudegti gyvas i tave beziurint

Nors pirma karta stovi pries mane,
mano kojos linksta vien nuo minciu apie tave,
visa savo gyvenima atiduociau uz tai kad prie taves nors
karta priglausciau.
pries tave as tarsi tik zemes kirminas o tu nefertite
iki skausmo miela,peprotiska ir kieta

Siandien beprotiskai lyja,
siandien mirstantys kunai vel atgyja,
siandien pauksciai i dangu nekyla,
siandien isdegusios geles prazysta,
Siandien tiek kurie daug sneka nutyla
siandien tie kurie myli, rekia tol kol juos visi isgirsta,
siandien beprotiskai lyja,
siandien nugesinti jausmai atgyja

As taip tikejau kad dar kazkada…
As paliesiu dangu,savo ranka….
As taip nenorejau pabusti is sapnu…..
Kurie mane kele aukstyn virs debesu….
Bet kaip pramerkiau akis….
As visu greiciu kritau zemyn,,,,
Ir tik tada as supratau….
Kad viska ka turejau siandien praradau…..



As taip norejau pabegti nuo visu,
Ka dar vakar garbinau ,siandien visko nekenciu…
As taip tikejau ,kad viska pradesiu nuo pradziu,
Ir dar dabar nesuprantu,kodel ziureti I save as daugiau nebegaliu…

Nustojau drebeti nuo tamsos,ir nuolat begti nuo tiesos,
nustojau klausytis tu paciu kalbu,kurios ateme tiek daug jegu...
nustojau matyti ko istikruju nera,ir vel sau meluoti,kad gerai kaip yra...
nustojau sustoti,kelio vidury,ir nuolat kartoti,galu gale sustoja visi...

as kartosiu paskutinius tavo istartus zodzius,
kad zemeje dar kazkur yra dalele dangaus,
as ieskosiu tamsoje sviesos,
ir vien tik tam kad pamaitinciau savo isalkusia siela,
tarsi akmeniu i siena,
as sedesiu ir galvosiu kad pasaulis tarsi kelio atkarpa,
kurio gale ir po tukstanciu metu tu vis dar lauksi manes
o likimas tarsi vejas, nunes mano bures tenai kada maziausiai to tikesiuos,
ir nuvysiu tragisas mintis,ir pakelsiu beviltiskai nusivylusias akis
kad iki mirties as liksiu vienas, kad mirsiu nepamates antros puses savo sielos

As sedesiu ten kur nebebus sviesos,
ir galvosiu apie tai kaip apkabinu tave,
as galvosiu kad nugyvensiu visa gyvenima katu,
nors zinosiu kad tai nera tiesa,kaip bebutu graudu...
as kartosiu paskutinius tavo istartus zodzius,
kad zemeje yra dar dalele saldaus dangaus,
as ieskosiu tamsoje sviesos,
ir vien tik tam kad nuraminciau save...
mano siela kauks kaip alkana vilku gauja,
nes pasiilgau ieskodamas taves tamsoje,
as sedesiu ir galvosiu kad pasaulis tarsi kelio atkarpa,
kurio gale ir po tukstanciu metu tu vis dar lauksi manes
o likimas tarsi vejas, nunes mano bures tenai kada maziausiai to tikesiuos,
ir nuvysiu tragisas mintis,ir pakelsiu beviltiskai nusivylusias akis
kad iki mirties as liksiu vienas, kad mirsiu nepamates antros puses savo sielos

Mes knisames po kitu gyvenimus,
kaip sliekai zemese,
kaip kirminai zveriu kailiuose...
Mes tarsi skeriai,
tarsi krauja siubiantys uodai,
griauname kitu gyvenimus,
tarsi isardytume siula po siulo
voro voratinklius...
Mes tarsi angelai,
priziurintys svetimus gyvenimus,
patarimais metomes i sonus,
nes tai neliecia musu pasauliu...

Nuo melo buvo bloga,
Tarsi trūko oro.
Žodžiu, nieko gero...
Kažkam gyventi nusibodo,
Ėmė ir nušoko nuo stogo!
O kažkur kitur,
Ten kur gera ir gražu,
Kur kartais nuo minčių,
Burnoje pasidaro net saldu...
Į depresiją puolusi mergina.
Įrėmė ginklą sau į galvą,
Ir ištaškė smegenis,
Be jokios baimės...
Atrodo kažkur šale manęs,
Gyvena žvėrys.
Nes kiekvieną dieną,
Vyras tranko moterį į sieną...
Ir sako man kažkas, kad neturiu aš gėdos,
Gyvena tarsi asilai.
Geria viską kas dega...
Užtenka kartoti visa tai amžinai!
Gal pats laikas sustoti...
Nuo tų žodžių kartais pradedu dvejoti.
Girdėjau, kad kažkas ėmė ir sau akis išsibadė.
Neištvėrė žiūrėti į tai ko daugiau niekas nematė.

Nuo melo buvo bloga,
Tarsi truko oro,
zodziu nieko gero,
kazkam gyventi nusibodo,
eme ir nusoko nuo stogo,
O kazkur kitur,
ten kur gera ir grazu,
kur kartais nuo minciu
burnoje pasidaro net saldu
i depresija puolusi mergina,
ireme ginkla sau i galva,
ir istaske smegenis
be jokios baimes..
atrodo kazkur sale manes,
gyvena zverys,
nes kiekviena diena,
vyras tranko moteri i siena
ir sako man kazkas kad neturiu as gedos,
gyvena tarsi asilai,
geria viska kas dega...
uztenka kartoti,
gal pats laikas sustoti...
nuo tu zodziu,sakiniu
girdejau per radija kad kazkas akis issibade...
neistvere ziureti i tai ko niekas daugiau nemate