leisk man gyventi taip kaip as noriu
leisk man ikvepti siek tiek dar oro...

Leisk man kalbeti kaip to as noriu,
leisk man nors karta isrekti viska ka galvoju
man nusibodo buti tavo glebyje,
man norisi vemti nuo minciu apie tave
kaip tu buni salta, ir isnyksta emocijos veide
tai zudo negyvai mane tada
kaip tu sakai kad myli mane
bet tavo akyse as matau kad mintys kazkur toli,
ir tu bandai visais budais palauzti tai kas mano viduje,
ir vien tik tam kad butu taip kaip nori tu

kaip as bunu su tavim as jauciuosi
lyg buciau draskomas i visas salis,

Ar zinai ka reiskia ugnyje paskesti,
Arba giliai kazkur vandenyje sudegti,
Kaip su kiekvienu oro gusiu,
Tu nenori gyventi
nes nuo gyvenimo tu troksti tik vemti,
Ar zinai ka reiskia
kaip kiekviena nauja diena
tarsi vis is naujo degtum pragare,
kada tau niekas neidomu,
o gyveni tik tam kad egzistuotum,
kaip kiekvienas veidas kuri sutinki uzknisa juodai tave,
ir tu is visu labiausiai nekenti saves..
del to nuolatos zudai save..

dar vienas svirkstas pakeltas nuo zemes,
sminga i venas,
dar viena viltis yra kad tai kas viduje,
skausma numalsins,
bemieges naktys tik del vieno tikslo,
parsiduoti ir atsiduoti uz tai kad
dar nors kiek numalsinti viduje esanti troskuli,
beribis alkis viduje,
pleso i visas puses tave.
puvancios galunes,
atviros zaizdos
nulis emociju,
saltas veidas,
negyvos akys

is to skausmo nori mirti,
nori vemti, nori klykti,
is to skausmo nori kristi,
ir niekada daugiau nepakilti

Ar tai butu pasaka liudna,
Ar tarsi filmas su nelaiminga pabaiga,
Tarsi skaityciau savo gyvenima
aprasyta baltam popieriaus lape,
tarsi matyciau kaip aktoriai megdzioja mane.


Visos nelaimingos dainos ,tarsi kalba pacios uz mane,
visi persisunkia skausmu zodziai,tarsi butu pirma karta istarti is mano lupu,
tarsi siulas laikantis prie realybes mane
galu gale nutruktu,
ir as pasiekciau galiausiai salta dugna..

Tu tiek turi, kad net neapžioji,
Bet vistiek ryji, nors praryti negali.
čia tavo žingsniai ir sustoja,
Tu tada zemyn krenti...
Veidu i purva,
tavo zodziai luzta per puse,
iskreipi tiesa kokia ji bebuna..
Kazkas tarsi gyvenima is smulkiu sukiu lipdo ir delioja,
O tavo gyvenime sukes i dar didesnes sukes dusta ir i stiklo dulkes viskas virsta
Kazkas garbina dieva,
o tu garbini tik tai viena
kas tau priesais veidrody sviecia diena
Dabar atsakyk man i klausima viena,
Ar tau patinka narcizines geles?

Tu net per daug atsiduodi visa sau,
tu tiek turi,kad net neapzioji bet vistiek ryji
nors praryti negali,cia tavo zingsniai ir sustoja,
ka daryti tu gerai zinai,
eik salin,kaip tu visada mokei ir su manim darei,
ir stai tu nuo skardzio vel soki,
nes jautiesi vienasisa ir tokia pazeidziama,
Tu tokia pasitikinti savimi,
savanaudiska ir

Tavo kūno kvapas beprotiskai aštru...
Nukramtytos mano lupos liecia tavo kakla,
tavo sirdi as jauciu.
Per visa mano kuna, laksto siurpas po mano oda,
as jauciu kaip tavo rankos su nagais isminga man i kuna,
kaip su visa jega tu issiskverbi i mane

kada uzpilu akis alum,
as visada einu ten kur eini ir tu,
as visada stoviu uz duru ir
kap mazas vaikas verkiu,
nes tu nenori ileisti manes vidun,
tu nekenti kaip bunu girtas ir sakau kad tave vis dar myliu,
ne neapkenti mano skausmo kuri islieju tau,
tu nekenti mano meiles tau,
ir tu nori kad eiciau salin kaip sakau kad noriu buti kartu..

As isdrosiu tau is medzio sirdi,
ir ant jos isresiu didelem raidem ir nerealiai graziu sriftu
tavo beprotiska varda,
tik tai tam kad matytu visas pasaulis kad yra tikroji ir nemirtinga meile,
bet jei tu mane isduosi,
tai as ta sirdi su buku kirvuku sukaposiu,
o pjuvenas padegsiu po tavo langais,
ir strikinesiu ir reksiu kad matytu visi ka su manim tu padarei
nudazysiu sirdi raudonai
savo venu krauju isryskinsiu visas tavo nerealiaus vardo nepaprastas raides,
tai bus mano auka tau,dalele to ka jauciu,
paimk tai ir pagauk,laikyk tai ir nepaleisk to kas nuo manes atiduodama tau..
ar susmeiksiu peili net geriausiui draugui,
jei tik jis isdris, paziureti i tave,
as saukosiu ir ginsiu


is pradziu tai uzvaldo prota,tampa tarsi paranoja,
o kada uzvaldo sirdi, nuo tu jausmu nurauna stogs

As tik noriu prisiliest,
O tave jau vercia vemt!
as tik noriu prie taves prisest,
o tu jau nori rekdama pabegt nuo manes!
As tik noriu i tave ziureti...
As tik noriu i tave ziureti...

As galeciau ant sirdies isrezti tavo varda,
kada visa gyvenima visi matytu kad as del taves pametes galva
Man tarsi siurpas pereina per oda,kaip pamatau tave.
Lyg lakstytu per kieta mano oda, meile nesveika.
Tarsi sirdis nuo duziu tuoj per gerkle isoktu, kokia tu siandien nuostabi!
Tarsi buciau didziausias pasaulio beprotis,
ir kesinciausi i tavo nesveikai pritrenkenti grozi.
Tarsi mano siela klyktu ir niekada nesustotu,
o mano kunas kristu tiesiai tau po kojom,
nes tu neverta vaikscioti zeme kuria vaiksto mirtingi zmones,
nes tu vienintele muza del kurios galiu kristi i ugni ir sudegti liepsnose gyvas

Nors pirma karta stovi pries mane,
mano kojos linksta vien nuo minciu apie tave,
visa savo gyvenima atiduociau uz tai kad prie taves nors
karta priglausciau.
pries tave as tarsi tik zemes kirminas kuriam susimaise protas
o tu kaip drugelis kuris skraido kazkur aukstai ore
tu iki skausmo miela,
ir as dievinu tave...