koks natūralus jausmas turėtų būti moteriai, jog joje apsigyveno kitas asmuo. įsivaizduojate, jis pagyvena tavy devynis mėnesis, paskui lyg niekur nieko išlenda ir toliau lyg niekur nieko gyvena savo gyvenimą. kai pagalvoji, tai labai įžūlu. bet tokia jau ta gamta, įžūli.

dabar jau ir vėl turiu laisvą plotelį
tarp darbų, daiktų ir rakandų,
dusau nuo laiko lopinėlių stokos
buvo taip užgriozdinta – dabar jau randa kur
saulės spindulys nutūpti
ant mano nosies,
galiu atsidusti iš nevilties
ar iš nuostabos -

tiek tos šviesos

protingas nuomones ir kritiškas pastabas apie savo darbus kuo mieliausiai priimu. kartais net paprašau, kad kas iš šalies pasakytų, kaip ir kas. :) iš šono visada geriau matosi.

pripažinkim,
mes laisvi,
ir visai nenorim mylėti,
tik nereikia meluoti,
jog mums nepatinka meluoti ir murkti
į ausį:
aš myliu tave, penelope –
aš meile, Odisėjau,
netikiu

.

manyje vis dar tebegyvena ta
mergaitė, ieškotoja,
kokių 13-14 metų
nepajėgiau jos nužudyti
metai bėgo
o aš vis delsiau
ir štai ji užaugo
ir užgrobė mane
ir dabar aš esu užaugusi ta
13-14 metų mergaitė,
visada troškusi tik vieno –
pamiršti tave,
sakau, jai tik jai
mano geriausieji žodžiai
2008-09-21
Šiukšlių Dėžė


na štai
jau viskas
pabaiga
sūru saldu –

ir – po senovei

tik svaigulys
atbloškia
į pačią tirštumą
daiktų

galų gale -

šitam beprotiškai šiltam
dugne.

nebeišduoda.

ką aš dabar darysiu –
vienužė
pasaulio kryžkelėse,
kur siuva mašinos
ir daug triukšmo
galybės

ką aš darysiu vienužė
ant vakaro slenksčio
parimus

ogi - arti horizonto
klausysiuos žiogų čirpimo

visi judesiai,
kelionės visos –
į širdį

o ten visada apie tai –
ilgesio šviesi
monotonija

ne, ne
nemyli

Kambarys


įeinu
o namai duslūs
o kelyje jokių ženklų
kambariuose – nukryžiuotieji
paukščiai

tačiau, kai ir išeinu –
aplinkui rūkas, kiek akys užmato
rūkas

nams užsiliepsnoja,
tačiau iš savęs
neišsiveržiu

aš vis dar alsuoju
kambariu

mano rankos vis dar tamsoje

aplinkui,
kiek akis užmato –
dangus naktim
atpylė –
kam ilgėtis kadais užgesusių
žvaigdžių

nėra laimingos pabaigos
už kurios
gyvenimas neprasidėtų

paskui dar
ilgai ilgai su šunimi
su neišduodančiais daiktais
su savimi įkalintu
ir net per klaidą
nebandai pabėgti

http://www.blogas.lt/cheburashka/