http://www.youtube.com/watch?v=ZOy9kEh63oA

Algimantas Mackus

MŪSŲ VASAROS PRASLINKO NESUSITIKUSIOS



Grindinio akmenys mėnesienoje skambėjo vandeniu,

pilamu į medinius kaimiečių kibirus.

Buvau alkanas ir ištroškęs.



Dievas ant šalto žemės šešėlio atvėrė šaltinį

ir pratęsė žemės šešėlį iki manęs

ir juo užklojo mane ir juo paruošė mirčiai.



Grįšiu nieko neradęs ir nieko nepalinksminęs.

Gal Tu ir gimei ir gal Tavo tvarte

yra šviežaus vasaros šieno kvapas.



Aš irgi gimiau vasaros karšty - vasary.

Todėl nenuostabu, kad mūsų vasaros

praslinko nesusitikusios.

sesijos daina:
http://www.youtube.com/watch?v=JlLVK76rzz0

Arnas Ališauskas

Du šventieji: Tomas Netikintysis

Ir tada, prieš du tūkstančius metų,
Pirmą kartą iškošiau „netikiu“.
Ir tada, prieš du tūkstančius metų,
Jis ne pirmąkart atsiduso -
Dar vienas.
Įsitikink, paliesk -
Ir pasikėlė kruvinus marškinius.
Ir prasidėjo.
Ir nesibaigia.
Po šiai dienai kaišioju pirštus į visas įmanomas skyles -
Ligonių žaizdas, sudūlėjusių kaukolių akiduobes,
Kryžkaulių urvus,
Sraigių kiaukutus, kurmiarausius,
Daržo šviežias duobutes česnakams, kardeliams,
Besiveršiuojančias, plačiai atsivėrusias karves,
Plačiai atsivėrusias moteris,
Raktų skyles, skyles batuose, kojinėse,
Kirmėlių takus obuoliuose,
Užsikimšusį klozetą, atsikimšusį,
Skyles savo paties dantyse,
Vėžio išėstus senelio plaučius
Ir kito senelio skrandį,
Atsiskyrėlių olas,
Adatų skylutes, melžiamus kokoso riešutus,
Skyles sienose šventiems paveikslams kabinti,
Žieminio palto rankoves,
Putotas sapnuos artėjančių šunų gerkles...
------------------------------------
Šitiek metų praėjo - seniai tikiu.
Šitiek metų praėjo, o iš visų skylių po šiai dienai kraujuoja.

„Norint politinė imperijos santvarka ir jos likimas suprasti, reikia įsivaizduoti visos politinės romėnų (ir graikų) būklės savotiškumas.“
L. Karsavinas „Europos kultūros istorija“, 1931.

Smagu po truputį pastebėti lietuvių kalbos kaitą. Nė nebūčiau pagalvojus, kad galininkiniai veiksmažodžiai dar prieš aštuoniasdešimt metų tokie nebuvo.

Kartais būna taip pasiutusiai liūdna dėl to, ko nėra ir gal net nebuvo.

Pastaruoju metu geriausia novelė, skaityta ŽŽ:

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/53882/

Rekomenduoju.

reikalingas nuosavas jėzus, galintis išklausyti iškalbėjimą

Šiaip man retai patinka haiku ir turiu gana griežtą nuomonę apie tai. Bet šitas man pasirodė toks labai labai (kaip pasakytų mano ŠLLT dėstytoja).

Griaučiai angelų
Sparnais negrįš į žemę
Drėgnas asfaltas.

M. Daužickaitė

Kartais norisi rašyti, bet nėra temų ir motyvacijos.
Tikriausiai tai tik patvirtina, kad rašymas ne man.