Nebuvau metus ir vieną mėnesį keturias dienas.
Kaip įmanoma visiems metams prabėgti pro šalį. Mhm...

nuogumo laisvė
nedėvėti veržiančio rūbo
smaugiančio šaliko
priedanga nuo užterštų lūpų skonio
neplauto vaisiaus kuris supuvo
Jo karalustėje ievos žydėjimai uždengia kotą
paleistais plaukais vaikšto moterys
neslėpdamos savo krūtų
ten nėra išgąsčio išorinio puošnumo
paklusnus žvilgsnis kalba meiliai
mylimasis parvyko nusimetęs ginklus

būti nematomai
kol išsklies poreikių gama išvinguriuotom upėm
neklausiant dezinfekcinio
gaiva pavasario užkopti kalnan su saulėm ir kiškučius sugaut
įkrintančius nusiprausti rytmety
kai galvos kildamos lengvumą jaučia po nakties sapnų
be slėgulio kuris pečius užgriuvęs paguldo nakčiai it karstan
o Dieve Dieve Tavo vardą lūpos nešdamos burnoj nesugromuliuoja
pagreitink virusų sklidimo greitį kosmosan
žvaigždėm barstyki tuščią sutemusio dangaus skliautą
per amžius jos tekybo pakeleiviams grįžtantiems namo

senas įrašas raugo nepagadina
raugas gardų kepinį kildo
kas išėjo pareina
sako imkim ir valgykim
kurkim ant dvigubo
formato nestandarrinio
rasis iš neapibrėžtų juodulių
salos Kuko
apie jas kiek vėliau

šiąnakt dėžėje trys gyviai judėjo
iš viršaus žiūrint į katiniukus panėšėjo
vos prisiliečiau nasrus žiurkės pravėrė
ATEISIU JŪSŲ PASIIMTI VĖLIAU
šėtono balsu ištarusios dingo

rytą paveiksle Česonytės tos žiurkės trys
vėlei žiūrėjo
iš trijų lopų nuo nenuluptos juodos kaukės
ant veido priminė jas

Bočių duonos riekė
Didžiulė
Per visą delną
Žemaitijos saldžios grietinėlės sviestas
Italijos tėvynės
Skonis Šiaulių močiutės namų
prisiminimuos
Kai tepdavom ant duonos
Saldumas duonos ir kmynų su sviestu susilieja
Močiutė išalkusi kąsdavo iš viso pakelio
Tilžiuko ar Šeimininkės kai pilnus maišus ko užkąst
kaiman parsiveždavom

ištverti gyvenimą

...

būna mirtis regis kaip siekiamybė
bet jie sulaiko
nuo
šuolio į amžinybę skrydžiui
su Munko riksmu iš pavargėlio burnos
sukurti pabaigą romanui

kitimas
kai pakyli virš savo buvimo
virš savo kūno
diegia vietomis
nesvarumas neša per nežinomą rūką
rūkas rūkas
tirpsta
ką tik
raumuo ne širdis
pertempta kiton pusėn
kas jį ištampė
rūke balsai
vienas dingos
ieško
kas
pro miegus
pro tirštą tamsą
ar turėtų plakti ištampyta

perskilos ir susiskaidymai
po balso tono
kurį pakeičia ponas A
ir ponas K
kaip vardo raidė
dilgsniai į nugarą ne savo
į kitą buvusią ir ne mane
dažnyn kvėpavimai nerimastingi
nelaukiant
rytą išlydėjus
tarpdury lyg prasivėrusioj burnoj
dar neprarytą gniužulą
gal susitiksim
kai skirsimės perpus
perpūs laukujai vėjai neuždarytų durų
patekę į mentikaulius krūtinkaulį atlankstę šonkaulius
sudėję plytų statiniui kitam
ly
g
iš širdies tvinksėjimų ištraukt galėtum raudonąsias armijas
skruzdžių paliekančių šlapimo sopulius
be gal
be atgalinio laiško
be skambučio į duris vienas
tau žinomas
ties praverta spinta
susimąstau
kurią dėvėdama buvai arčiausiai
suknutę
ar buvai ne man skirta