NUO ADVENTO IKI...

XVI
*******************************************
Šiandien žŽolėje galima buvo pasijuokti. Ir tą dariau nuoširdžiai, iki ašarų akyse.
Visi perduoti tekstai buvo su aibe klaustuku, kaip, pav. kad ir žiupsnelis iš mano:

Duok Dieve, kad v?l neprad?t? Labanoro d?d? orkestras groti. Beje, kur? laik? maniau, kad bendraujant su tavimi, mano poreikiai maž?s. Štai nereikia pa?iam dienoraš?io rašyti. Visuomet turiu solidžia pašnekov?. Bet taip neatsitiko, kad poreikiai maž?t?. Jau dabar žinau, kad taip neatsitiks, net n?ra vilties, kad ateityje taip gal?t? b?ti.

Bet tai proza.
O poezijos kūrinėlius kai kurie komentatoriai priėmė kaip poetinius atradimus
Ir visai nenuostabu. Visai įmanoma.
Bet tai ir parodo, kokiais keliais vaikšto poezija.

"Šauk? man visi
Juok?si iš man?s
Trenk? žaibas s?mon?n
Pasistojo.....

Ir taip toliau, o perskaičiusio komentaras toks:
"Įdomi struktūra" (?domi strukt?ra)

NUO ADVENTO IKI...

XV
*************************************
Jau vakar žinojom, kad mirė Sigitas Geda. Iš vakar ir ši žinutė:
"Penktadienį rastas miręs žinomas poetas Sigitas Geda. Tai DELFI patvirtino jo sūnus Šarūnas. „Nežinome, kada mirė tėvas. Tai galėjo nutikti 12-24 val. periodu, mes ką tik jį radome“, - sakė poeto sūnus. Mirusį tėvą rado jo aplankyti atėjusi dukra. Artimųjų tvirtinimu, poetas sunkiai sirgo. Pirminiais duomenimis, smurto žymių ant S.Gedos kūno neaptikta. Jo mirties aplinkybes aiškinsis policija. Sigitas Zigmas Geda – (g. 1943 m. Paterų kaime, Lazdijų r.) – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas. S. Gedos nuopelnai Lietuvai įvertinti Gedimino ordinu, Nacionaline premija, premija už geriausią 2001-ųjų knygą.
2008 gruodžio mėn. 12 d. 19:02"

Nusivijo Vytauta Petkevičių. Šis irgi dar nenukeliavęs iki Antakalnio kapinių. Bet atrodo, kad tai padarys šiandien

Delfi DIENOS CITATA:
--------------------------
Kelia nerimą tai, kad Rusija žaidžia „kietai“ visur aplinkui. Pasekite, kas vyksta Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kur gimsta kariniai aljansai tarp Venesuelos ir Bolivijos. Pažiūrėkite, kokios įtampos kyla dėl Arkties. Lygiai taip pat, keldami dulkes visur, kur gali, rusai įsitraukė į savo paskelbtą Naująją užsienio politikos koncepciją, kurios tikslas – tapti kitu „poliumi“ prieš JAV „vienpoliškumą“.
Tvirtina Lisabonos Nova universiteto teisės profesorius, Portugalijos diplomatijos instituto prezidentas Armandas Marquesas Guedesas

NUO ADVENTO IKI

XIV
***********************************
Perskaičiau Rykstės novelę "REIKIA"
Tai ne tai, kas reikėtų, bet, sakau, perskaičiau ir parašiau:
"Labas rytas, Rykste, ir geros dienos, jeigu pasikėlusi.
Gerų ryto sapnų, jeigu miegi...
Numanau, kad šiandien išsimiegoti daugiau laiko REIKIA.
Tegu jo nepritrūksta.
O kad REIKIA būna, kai to nereikia, irgi teisybė"

Kvinta kažką kvailioja po saule. Kai susitinka su gyvenimu akis į akį, būna poetė, o kai va taip ("tribalsis Oro paukštis dainuoja po saule") kažkokia mįslė. Kam reikia, tegu ją įspės, man- nereikia. Tiesiog gaila tokiems žaidimams laiko.

Na, o aš irgi galėjau miegoti, kadangi kažką daryti nesinori. Naujininkuose irgi kaip vakar - žiema be žiemos.

NUO ADVENTO IKI...

XIII
****************************************
Kėliausi kaip dažniausia. O rytas irgi kaip Naujininkuose- truputį šalčiau, bet ne šalta. Matau, kad iki Kalėdų liko dvi savaitės.
Ką? Kalėdos be sniego?
Tai jau nestebintų. Atšilome.
Na, o tik dabar sužinojau, kad Naujininkuose atidarytos naujos kapinės. Buvusiame Liepynės kaime- dabar apie 5 ha, ateityje per 50 ha.
Nuo čia netoli ir Rasų kapinės....

DIENOS CITATOJE:
*********************
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas apie skolinimąsi iš TVF;
"Mes turime ligą, bet dar neturime širdies smūgio. Jeigu būtų širdies smūgis, tada reikėtų bėgti pas TVF. Lietuvoje nėra širdies smūgio, kitaip nei Islandijoje. Širdies priešsmūgį gavo Latvija, tačiau rezervą reikia turėti, nes niekas nežino, kas bus rytoj."

----------------------
ŽaliosŽolės svetainėje prieš kelias dienas naujas užrašas:
"Laimė nepakeičia žmonių, tik nuima kaukes.
Suzanne Necker (1739-1794)"

Mano užrašas prasmingesnis:
" Jei galėčiau, mirčiau šimtais būdų, kol suprasčiau, kuris iš jų skirtas man.
Bet turiu vieną bandymą ir daugybę metų būdui išsirinkti. (Rykštė)"
Bet kad ir kokį būda rinktųsi, o Rykštės gaila.
Gerai rašo. Todėl:
- Ai, Rykšte, gal tu nepradėk su tais mirties būdais. Atsisakyk visų ir nereikės mirti.

NUO ADVENTO IKI...

XII
********************************************
MIRĖ VYTAUTAS PETKEVIČIUS:
Eidamas 79-uosius metus, trečiadienį vakare Vilniaus Sapiegos ligoninėje mirė rašytojas Vytautas Petkevičius. Į medikų rankas jis pakliuvo prieš keletą savaičių, rašytojui buvo atlikta ne viena operacija. V. Petkevičius bus laidojamas šeštadienį sostinės Antakalnio kapinėse.

Rašytojas pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje. Lankymas vyks penktadienį nuo 11 valandos. Karstas išnešamas šeštadienį 14 valandą.

Rašytojas, politinis bei visuomenės veikėjas V. Petkevičius gimė 1930 m. gegužės 28 d. Kaune. Baigęs Kauno IV berniukų gimnaziją, įstojo į Kauno valstybinio universiteto Statybos fakultetą. 1953 m. perėjo į Maskvos Lomonosovo vardo universitetą, kur baigė Istorijos fakultetą.




Jaučiu, kad reikia grįžti prie "LAIKAS ATSIMINTI", nes dar atsiminti yra kas, o laiko ... nežinia kiek. Bet aišku; jau jis ne rieškučiose , o tik saujoje.

Rykštė apie save ir Žyvilę iš "Didelių-mažų stebuklų" parašė:
2008-12-09 23:02:16
O pačiai man šilta. Nežinau, kodėl. Žyvilė, rodos, atrado ramybę.
Kalėdoms dvasinė ramybė būtina.
Ramybės.

Bet šiandien į ŽaliosŽolės svetainę ateinu su "O Dieve". Nelabai galėčiau pasakyti, kodėl jis man čia po ranka pasimaišė.

O Dieve!...

Taip iš tiesų -
Išmokus vaikščioti po žodį,
Galėtum nukeliaut toli.
Ten su Ieva Adomas
Vaikščioja po sodą
Ir ligi obuolio nemato,
Kad nuogi.
O Dieve,
Iki šiol man knieti rūsčiai
Kodėl reikėję slėpti tiesą
Ir žmogaus akis
Net rojuje melu badyti?
Kodėl reikėję drausti
Būti savimi?

Pasveikinu tą nuodėmę,
Kuri,
Lopšyj įkėlus,
Kūdikėlį supa.

NUO ADVENTO IKI...

XI
****************************************
Savijauta po medžioklės ne kokia. Dabar į ją žiūriu pro tuščią butelį ir etiketę su užrašu: “Trauktinė Medžiotojų“ Ant jos taip pat raitelio, trijų skalikų ir manau, kad mano piešiniai, nes būna, kai įsitikinęs, kad ir raitelis neaplenktų. Šiame piešinyje raitelis atsilikęs. Bet kažkaip atsitiko, kad ir su skaudančia galva sumedžiojau eilėraštį, kuris buvo reikalingas fragmentui “Namo, broleliai, namo“.
Vakar nesugebėjau, šiandien yra, bet rašinys Žolėje pasirodė be jo. Manau, kad su juo būtų atrodęs įtaigiau:

Namo, broleliai...

Išmėtytas.
Galbūt namai surinks
Ir vėl savo kieme –
Poetas.
Nereikia vandenynų,
Svetimų kraštų –
Prisiglaudžiu ir myliu
Nuo akmens, boružės
Iki vartų, žmogui atkeltų.
Ir jeigu Dievas leis,
Prie jų dar pasėdėsiu
Matydamas,
Kaip grįžtam atgalios.
Iš raidžių septynių
Gražiausį vardą dėsiu:
– Namo, broleliai,
Namo!...

NUO ADVENTO IKI....

X
**********************************
1. Atsikėliau prieš penkias, perskaičiau Rykštės "Brūūūūžt" ir va rengiuosi į sodą. O Rykštei, beje, parašiau:

Pelėda
2008-12-08 05:43:41
Perskaičiau.
Tai pirmas kūrinys kuri kada nors taip anksti skaičiau Žolėje.
Tema, sakyčiau, tokia sunki, ir jeigu ji man būtų pasimaišiusi po ranka, tai velniai žino, kaip ją būčiau narstęs. Tau gavosi labai natūraliai. Mielai perskaičiau. Atrodo, kad lengvai rašai, kad tau paliepta rašyti.
Beje, įsitikinęs, kad taip ir Yra. Paliepta!
O lietuviu dar vis noriu būti!
Sėkmės!
--------------------------------------------------------------
P.s. Iš tiesų, lengva gera ją skaityti, netgi kuomet rašo apie vėžį. Turi Rykštė plunksną. Nuoširdžiai džiaugiuosi.

******
Nedaug reikia iki pavasario. Išmesti į dangų vyturį, ir tik pakaktų. Tik kur jį gauti? Sode žalia žolė jaunai želia, bet aš jau sugrįžau iš Balsių, iš jų sodų šį kartą neužmiršęs parsivežti "Patarles ir priežodžius".

****
Atrodo, kad taip noru grįtžet.

NUO ADVENTO IKI...

IX
****************************
Mintyse pasižadėjęs: ŠEŠTADIENIAIS, SEKMADIENIAIS, ŠVENTADIENIAIS tylėti. Ot, truputį pasiskaityti, kai ką užrašyt dienoraštyje ir... tyliu.
Ir ką gi?
Netyliu
Vakar „ž.Žolėje „ įmečiau „Kol mirštu – gyvenu“, šiandien – „Dega“. Tai vis iš bendro „ LAIKAS ATSIMINTI , bet be pasižadėjimo „Bus daugiau“ ir be noro galvoti, kas iš to bus. Man šie rašiniai darosi vis labiau reikalingi. Su jais praleisti bet kokias dienas geriau. Šiandiena irgi švento laiko dar daug, bet manau, kad jis irgi praeis atsimenant. Mano laikas – senio ir pensininko laikas. Šiokiadieniai, šventadieniai kaip tokie išnyksta - laikrodžiai jų faktiškai sustabdyti, o laikas suvienodintas.. Nei eiti, nei skubėti. Net barzda nepastebimai apželia.
Aš dar vis galvoju, kodėl taip parašiau:

Aš nežinau,
O išdidi Kūryba,
Kuris pirmesnis tavo atminty
Žmogus, iškalęs akmenyj bažnyčią,
Ar Dievo Žodis – amžinoji paslaptis?

Bet man svarbu turėti nepažintą žodį
Svarbu tavęs nerasti, Dieve,
Tikint kad esi —
Kad ir savy
Galėčiau begalybę panešioti
Ir būti apmatu ją
............ sutalpinančios
.................................esmės.

*************************************
A
Perskaitęs Jono komentarą, nedaug galvojęs, atsikėliau čia.

Kaimynas:
Puikus darbas. Ypatingai patiko eiliuotosios dalies mintis:
"Svarbu Tavęs nerasti, Dieve,
Tikint, kad esi —
Kad ir savy
Galėčiau begalybę panešioti
Ir būti apmatu ją
----------- sutalpinančios
-------------------------- esmės
Gili išmintis. Juk jeigu rastume tą Dievą, tai tuo pat momentu prarastume bet kokią viltį savyje nešioti begalybę. Ar įdomus, ar kokybiškas būtų gyvenimas tada, jei nebūtų galimybės:
"Kai skeliame iš vieno du,
O neretai netgi daugiau -
Net armijas rikiuojame
Ir vedame į mūšius Savęspi!"
Savęs pažinimas – procesas neturintis ir negalintis būti pilnai išbaigtas. Prisiminsiu čia tamstos buvusio eilėraščio mintį, kuri (mano manymu) čia labai tinka. KOL MIRŠTI, TOL GYVENI". KOl gyveni, tol stengiesi pažinti save. Čia jau nuo manęs.

Ką jau čia beslėpti- komentaras man malonus, ir vis dėlto jis čia ne todėl. Man reikėjo kažką pasakyti apie komentarų esmę. Reti dalykai, bet būna, kai vienas komentaras daugiau negu jų aibė. Na, o konkrečiai Jonui parašiau:

Pelėda
2008-12-07 11:20:07
Ačiū, Jonai.
Štai tokie, mano galva, turėtų būti komentarai, jeigu iš tikrųjų norime jais kūrėjui padėt. Bet komentarus ne bet kas gali parašyti. Man - nesigauna. Gal pastebi, kad nuo dar neseno laiko, po kelių nesėkmių, jų atsisakiau. Ar ilgai taip užtruks- nežinau, bet norėčiau, kad jie atgal į komentarų pozicijas nesugrįžtų. Kai noriu kažką pasakyti, tą darau asmeniškai, kaip dabar - per žinutes. Tuomet ir kalba būna kitokia: labiau šilta, nežeidžianti. Ką sakai, sakai tikėdamas, kad taip reikia pasakyti.
Na, o Tau dėkoju.
Tavo komentarą persinešiu į dienoraštį.
* ***
Bet vėlgi.
Negalima neigti, kad geras žodis, nepaisant kur jis būtų pasakytas, daro gerą poveikį.

NUO ADVENTO IKI.....

VIII
***************************************
Iš vakar dienos
Pasidžiaugiau Giedrei, kad, girdi, esu užimtas „Skaitinėju ką tik gautą Anos Aleksandravičienės gerai, tvarkingai, nesudėtingai, bet jaukiai išleistą 200 psl. knygą " Šalia tavęs" Tai jau trečia jos knyga.

Ir jai parašiau, kaip jaučiau:
„Ačiū, Ana. Gavau. Esu džiugiai nusiteikęs. Būk laiminga. Na, o aš jaučiuosi skolingas.
Tai jau rimta knyga, kurią gera imti į rankas.
Šviesus matymas.
Žinau, kad ir skaitymas bus šviesus.

Numanau, kad artėja laikas, kuomet ir Giedrės paimsiu poezijos jaukią knygą. Laukimo ir nujautos proga ryžausi paskaityti jos žŽ parašytą eilėraščių ciklą apie M. K Čiurlionį. Nežinau, kaip iš tikrųjų, bet man pasivaideno, kad jis čia pradėtas dvejais vienodų pavadinimų eilėraščiais „ Ramybė“

GIEDRĖ:
Čiurlionis yra nutapęs dvi nuostabias drobes to paties pavadinimo ,,Ramybė,“, kurios labai skiriasi savo ir nuotaika ir filosofine mintimi, tačiau abi labai harmoningai viena kitą papildo, atskleisdamos vis plačiau Ramybės Gelmes.

Ramybė

Pamerkusi savo šviesias akis į jūrą,
Ramybės ilsisi uola,
O skausmas gelmėje ugnies lavinom gūra –
Baltai liepsnoja paslėpta gėla.

Per erdvę du akių žibintai slysta,
Vos ramų vandenį paliesdami gelme –
Ramybės jūroj niekas nepaklysta...
Ir pasakys Ji vienąkart eime,

Kai Skausmo Akmenį nardins bedugnė,
Kai juoksis saulė mūs neliesdama.
Uola įpūs Ramybės švelnią ugnį –
Dviejų akių vos balzgana šviesa.

2006-09-14
**********
GIEDRĖ:
Ši Genijaus drobė, nors irgi vadinasi ,,Ramybė, tačiau tai tik Ramybės iliuzija. Labai genialiais potėpiais, kažkiek vangogiškais, atskleista ypač sudėtinga jausmų gama. Žalsvai auksinai tonai pilni dinamikos ir geismo, kuris iš po Ramybės šydo veržiasi su demoniška jėga.

Ramybė

Žalieji debesys pražydo
Auksinės saulės spinduliuos,
O už Ramybės nuogo šydo
Tos akys vėl mane vilios.

Sielos Žibintai nuskaidrėję
Suvirpino gelmės stygas.
Tu dar nešauk rudenio vėjo –
Man krenta uolos į rankas,

Man krenta debesys ir jūra
Šioje Ramybės Giesmėje,
O vėjai, vėjai geismo burę
Iškėlė lig dangaus! Svaja,

Akimirka nušvitęs veidas –
Tik mano vizija gelmės?
Gal tu tik meilės jūros aidas,
Šviesusis protrūkis Giesmės?!

2006-09-15
-------------------------------------------------------------------------------

ŽalojeŽolėjė įdėmiau seku man mielos Rykšės kūrybą. Šiandien perskaičiau „Lietuvį“. „Gerai, Rykšte. Noriu būti lietuviu, - parašiau. - Gal po mirties pavyks?
Būk kurianti ir su senovės atmintimi.

Ir vis dėl to puikūs tie žmonės. Net truputį nustebau, gavęs jos paraginimą, o paskui ir pasiūlytą paramą.

Pelėda
2008-12-05 16:33:23
Gerai. Puiku. Ieškosiu, dėkingai priimsiu bet kokią talką. Tik bėda, kad internetas prieš kokias dvi savaitęs užspringo. Pametė balsą. Ieškau ir nesurandu. Bet vis tiek ir mūsų gatvėje bus šventė.

NUO ADVENTO IKI...

VII
************************************
Šešta valanda ryto.
Vėl žŽ svetainėje, bet šiandien čia pastebiu, ko anksčiau - ne. O būtent: pirmieji pasitiko DALAI LAMA ir RABBI KAROLD KUSHNER
Pasisveikinom

Dalai Lama (1935):
„Jei nori, kad būtų laimingi kiti,
stenkis užjausti.“

Jei nori būti laimingas pats,
stenkis užjausti.

Šį truputį pažįstu, o kito pono - ne. Bet sveikinamės:

Rabbi Karold Kushner:
„Kai poelgiai grindžiami gerumu, iš vidaus užlieja nuostabus jausmas. Tarytum
kažkas tavyje prabyla sakydamas: taip, štai kaip reikėtų jaustis“.

Gražu, teisinga, bet pasijunti ne kaip: ir čia pirmiausia svetimi, ir čia atrodome vargšai, neturintys tautiečio, kuris bent mintimis prilygtų kad ir minėtiems ponams. Bet gal čia taip tik todėl, kad esme išnykstančios tautos neva inteligentai, padedantys jai kuo greičiau išnykti. Žinau, kad reikia gal galvoti kitaip, kad ir taip: kultūroje nereikėtų, kad būtų savi -svetimi. Čia gal kaip mirtyje - tautybės neklausiama. Bet ar ne taip suprasdami reikalus, sulenkėję šlėktos pamiršo būti lietuviais: co to ja, co to maja kamizelka!

Dingtelėjo mintis paieškoti savų citatų. Ir ne kur, o čia ŽalosŽolės svetainėje, citatų, kurios man būtų nemenkiau reikšmingos kaip DALAI LAMA – os ir RABBI KAROLD KUSHNER -io

Ieškau, bet jos tuoj pačios į akis. Ieškoti nereikia:

(Darzioviu_ turgus.):
Kai artimo nedaug
Pradedu mylėti daiktus
*****
(kvinta):
ar pastebėjote mielieji
kaip pas mus gražu -
kokie gražučiai šiandien
mūsų-jūsų erdvūs šviesūs ir palaiminti namukai?..

Ir pasidarė sieloje šviesiau. Gal kas pyksta, sakydami, kad dar tai nežinomi šviesuoliai. O , palaukite! Anieji šviesesni jau nebus, o šiųjų šviesa dar prieš akis.
Ne, ne! Ne prieš mano akis!
Mano nemokės atsimerkti...

II
***********************************************************************
Aštunta valanda vakaro ryto.
Vėl žŽ svetainėje.
Šį kartą dar pasitinka vienas šviesuolis.
Sveikinamės.

Robert Orben:
„Yra pakankamai žmonių, sakančių kaip yra;
Dabar mums reikėtų keleto, sakančių kaip galėtų būti. „

Apšovė, pagalvojau. Kažkas iš adminų apšovė. Na, betgi nebūčiau Aš. Jūs man trečią iš svetur, aš jums trečią- iš po panosės mūsų. Ir iš tikrųjų: prašom, skaitykite ir įsidėmėkite: Tai iš moksleivių kūrybos žmogus- jaunas, perspektyvus, atviras, ir, manyčiau, ne tik sakantis kaip yra, bet ir „kaip galėtų būti“. Konkrečiai kalbu apie Grett, parašiusią nū dienos žŽ svetainės lanytojams mielą skaitymui kūrinėlį „ Kasumi“.

Grett:
„Atsikabinkite dėl rašybos klaidų, nes rašyti nemoku dėl niekam tikusios švietimo sistemos ir dėl 50% žemaitiško kraujo.“

Persskaičiau ir tyliu.
Kokių nuostabių jaunų žmonių turime. Ir net toli ieškoti nereikia. Jie čia. Jie jauni. Parodykime į juos kaip gražią mūsų ateitį. Ir tuomet jie tokie bus. Nežinau, ką rašydamas galvojau- gal apie tai, gal ne, bet parašiau:

„Dėl klaidų nesijaudinkite. Nei vienos neradau, nes jos man netūpi. (...)
Gražiai rašote.
Ir, atrodo, tik lietuviški peizažai- ir sukurti Grett, ir esantys natūralioje aplinkoje, bet vardai... Kasiumi, Kaitas. Net ir autorės.
Gink Dieve, aš ne prieš juos. Jie gražūs.
Tiesiog smalsu.
Ir dar: nežinau, ar čia minčių etiudai. Mano supratimu, tai daugiau - vaizdų etiudai..
Būkite! Sėkmės!"

***************
Grett
2008-12-04
Ačiū už nuomonę. Ji man atrodo sąžininga.
Lietuvoje dabar šalta, o vardai rytietiški (japoniški),kad lengviau ir šilčiau būtų.
Kasumi-migla,
Kaito- jūra,
Mai - šokis.
-------------------------------------------------------
Šypsausi ir gera širdyje. Oi kaip gera... Juk seniai taip tos žiemos nemėgsta ir, žinoma, aš neišimtis. Bet kaip ištarti meiliai, gražiai lietuviškus vardus, kad ir jie tirpdytų žiemą? Kaip įsijausti į save, kad pamatytume ir suprastume, kad esame patys sau nepažįstami? Kaip patikėti, kad nei Robert Orben, nei Rabbi Karold Kushner nei Dalai Lama mums apie tai nieko nepasakys?
---------------------------------
Žinok, kad linkiu tau sėkmės ir merkiu akį:
- Pirmyn, mergaite, juk visi tik ten ir einam, - palinkėjo Ana Brada