LR Ambasada Hagoje svetingai atidarë naujų patalpų duris "Poezijos oazës" klubo Olandijoje organizuojamiems renginiams.
Nors visata siuntë lapkričio 19 dieną įvairias kliūtis (chaosas Olandijos geležinkelyje ir t.t.), tačiau šventinë popietë su rašytoju K. Navaku praëjo šiltai, įdomiai, net iki juoko protrūkių. Juk K. Navakas skaitë savo humoristinius esë taip teatrališkai, jog kvatojo visi iki vieno. Fotografo pareigoms paskirtas J. Grigas bekvatodamas net užmiršo savo prievolę. K. Navako esës rinktinës knygos " Gero gyvenimo kronikos" 1500 tiražas Lietuvoje kaip mat išdulkëjo iš knygynų lentynų. Rašytojas už jas gavo garbingą literatūrinę premiją. Mums emigrantams pasisekë, nes K. Navakas iš leidyklos fondų atgabeno į Olandiją savo kelis dešimtis knygų. (Jas galite įsigyti e-mail. saldicitrina1@hotmail.com).
Brandžios, išlaikytos it geras vynas K. Navako eilës iš jo lūpų skambëjo tikrai kaip "atspëtos fleitos" melodija. Vakaro pabaigoje klubo vadovë V. Stančiauskaitë pristatë savo knygas "Lietum ateinu" ir "Dialogai". Pastaroji išleista su poetu V. Gulbinu.

Po oficialios dalies- bohemiškai linksmoji dalis kavinëje Room. Kalbos liejosi upeliu. Ir vël gi rašytojas pranoko mūsų lietuvių emigrantų lūkesčius, pasakodamas iš savo gyvenimo komiškas istorijas. Atvykusieji į "Poezijos oazës" klubo renginį maloniai, turiningai praleido laiką, pasisemdami dvasinio peno. Juk ne kasdieną tenka už vieno stalo sëdint, šnekučiuotis su įžymiu, įdomiu žmogumi. Taip pat ne kasdieną gali įsigyti tikrai dëmesio vertą lietuvišką knygą.

LR Ambasada Hagoje svetingai atidarë naujų patalpų duris "Poezijos oazës" klubo Olandijoje organizuojamiems susitikimams su įžymiais Lietuvos žmonëmis.
Nors visata siuntë lapkričio 19 dieną įvairias kliūtis (chaosas Olandijos geležinkelyje ir t.t.), tačiau šventinë popietë su rašytoju K. Navaku praëjo šiltai, įdomiai, net iki juoko protrūkių. Juk K. Navakas skaitë savo humoristinius esë taip teatrališkai, jog kvatojo visi iki vieno. Fotografo pareigoms paskirtas J. Grigas bekvatodamas net užmiršo savo prievolę. K. Navako esës rinktinës knygos " Gero gyvenimo kronikos" 1500 tiražas Lietuvoje kaip mat išdulkëjo iš knygynų lentynų. Rašytojas už jas gavo garbingą literatūrinę premiją. Mums emigrantams pasisekë, nes K. Navakas iš leidyklos fondų atgabeno į Olandiją savo kelis dešimtis knygų. (Jas galite įsigyti e-mail. saldicitrina1@hotmail.com).
Brandžios, išlaikytos it geras vynas K. Navako eilës iš jo lūpų skambëjo tikrai kaip "atspëtos fleitos" melodija. Vakaro pabaigoje klubo vadovë V. Stančiauskaitë pristatë savo knygas "Lietum ateinu" ir "Dialogai". Pastaroji išleista su poetu V. Gulbinu.

Po oficialios dalies- bohemiškai linksmoji dalis kavinëje Room. Kalbos liejosi upeliu. Ir vël gi rašytojas pranoko mūsų lietuvių emigrantų lūkesčius, pasakodamas iš savo gyvenimo komiškas istorijas. Atvykusieji į "Poezijos oazës" klubo renginį maloniai, turiningai praleido laiką, pasisemdami dvasinio peno. Juk ne kasdieną tenka už vieno stalo sëdint, šnekučiuotis su įžymiu, įdomiu žmogumi. Taip pat ne kasdieną gali įsigyti tikrai dëmesio vertą lietuvišką knygą.

parafrazė

dvi alyvos į viršų rangos
ant šakų kreši sniegas tirštas
tamsoje jos lyg mano rankos
panardintais į pieną pirštais

o kažkas visą naktį purto
šitą kiemą kuriam stovėjau
štai ore tebedvi suspurdo
plikos šakos (na kam tu vėjau?)

vėl juodi mano rankų griaučiai
ištiesti tuštumon kur švinta
ir aš stoviu kaip medžiai graudžiai
kaip George prieš metų šimtą

(eilės iš poeto knygos " atspėtos fleitos" 2006 m.)
nuoroda apie poetą:


http://www.kamane.lt/lt/pristato_kamane/pagrindinis/lt/pristato_kamane/navakas/index_html

parafrazė

dvi alyvos į viršų rangos
ant šakų kreši sniegas tirštas
tamsoje jos lyg mano rankos
panardintais į pieną pirštais

o kažkas visą naktį purto
šitą kiemą kuriam stovėjau
štai ore tebedvi suspurdo
plikos šakos (na kam tu vėjau?)

vėl juodi mano rankų griaučiai
ištiesti tuštumon kur švinta
ir aš stoviu kaip medžiai graudžiai
kaip George prieš metų šimtą

(eilės iš poeto knygos " atspėtos fleitos" 2006 m.)
nuoroda į poeto tinklalapį:
http://www.kamane.lt

parafrazė

dvi alyvos į viršų rangos
ant šakų kreši sniegas tirštas
tamsoje jos lyg mano rankos
panardintais į pieną pirštais

o kažkas visą naktį purto
šitą kiemą kuriam stovėjau
štai ore tebedvi suspurdo
plikos šakos (na kam tu vėjau?)

vėl juodi mano rankų griaučiai
ištiesti tuštumon kur švinta
ir aš stoviu kaip medžiai graudžiai
kaip George prieš metų šimtą

(eilės iš poeto knygos " atspėtos fleitos" 2006 m.)

Tik per asmenišką skausmą žmogaus siela pakyla dar vienu mažučiu laipteliu aukščiau. " Kenčiančiam- dangus"- skelbia šv. raštas. Ir eini klupdamas ir vėl keldamasis per gyvenimo duobes, vingius... Tobulėjimui ribų nėra. Kol kėpuoji, tol švarini savo vidų, šlifuoji savo sielos nelygumus, idant priartėtum prie šviesos. Tobulų žmonių nėra. Vienas Dievas tobulas. Mes- ne Dievai, o tik žmonės: mylintys ir neapkenčiantys, besidžiaugiantys ir verkiantys, kylantys iš klaidų liūno ir vėl į jas puolantys. Mes mokomės iš klaidų. Sakoma: "protingi mokosi iš kitų klaidų, mažiau protingi iš savųjų, o kvailiai nepasimoko nei iš savų, nei iš svetimų klaidų".
Kai kurie iš mūsų baksnoja pirštais į svetimas klaidas, bėgdami nuo savojo sielos švarinimosi. Jie garsiai šaukia: " esi netobulas! Štai tavo yda!", o patys esti viso labo tik pilni savų ydų, kurių nenori pastebėti. Jų pačių sielose krebždėte krebžda pavydo, arogancijos, pasmerkimo, netolerancijos, priešiškumo kitaip mąstančiąjam kirmėlytės.
Pagal Louisą Hay ( knyga-"Mylėdamas save tu būsi laimingas") "visi mes turime ko mokytis iš gyvenimo. Ką mums sunku išmokti, tą ir reikia mokytis.Labai dažnai užuot stengdamiesi patys pasikeisti mes nusprendžiame, jog turi pasikeisti kuris nors mūsų draugas. Tai pasipriešinimas". Tai tiesiog nenoras pačiam pažvelgti į save ir tobulėti.
Ypač mums trukdo savo laimę pasiekti- nežabotas, juodas pavydas. Pagal Louisą Hay, pavydas kitam gėrio yra barjeras, trukdantis žmogui tobulėti ir keistis. Dar kiti iš mūsų kamuojami nepilnavertiškumo kompleksų. Iš jų vaikystėje buvo daug reikalaujama, vis duodamos pastabos. Tokie žmonės vis jaučiasi nepakankamai geri, neverti. Jie įkrenta į perfekcionizmo džiungles ir varsta vargelį, kurį patys sau užsikrovė. Siekdami nepasiekiamos tobulybės, jie menkina save kiekviename žingsnyje, o taip pat persekioja savo artimuosius, negalėdami jiems atleisti už netobulumą. Tokie žmonės užsidaro neigiamame bioenergetiniame lauke.
Amerikietis Dale Carnegie puikiai atskleidė knygoje "Kaip įsigyti draugų ir daryti jiems įtaką" bendravimo paslaptis.Ši reikšminga knyga tapo mokomuoju tekstu Carnegie Iškalbos ir žmonių santykių kursams ir naudojama iki šiol. "Džonas Vanameikeris, apsakymų, vėliau pavadintų jo vardu, rašytojas, yra prisipažinęs:" Prieš trisdešimt metų aš sužinojau, kad bartis yra kvaila. Pirmiausia privalau rūpintis, kad pats įveikčiau savo ribotumą."
Carnegie nuomone "Kritika yra beprasmė, nes paprastai verčia žmogų gintis, pasiteisinti. Kritika pavojinga, nes žeidžia kiekvieno branginamą išdidumą, užgauna jo reikšmingumo jausmą ir sukelia pasipiktinimą. kritika- kaip naminiai balandžiai. Jie sugrįžta namo." Todėl Dale Carnegie skelbia savo knygoje pirmąjį bendravimo principą:
"Nekritikuokite, nesmerkite, nereiškite nepasitenkinimo."

Paklausite, o kaip gi su literatūros kritika? Juk ji reikalinga. Bet yra kritika ir kritika.
Pirmoji- skatinanti tobulėti, ieškoti naujų išraiškos formų. Tai kitokios nuomonės išsakymas, žvilgsnis iš šono.
Antroji- pikta, kartais su sarkazmo palyda, dažnai kylanti iš asmeniškumo, o kartais dėl savo asmenybės ribotumo, tolerancijos kitokiam, tolerancijos naujovėms stokos, pavydo ar tiesiog noro, kad pasaulis būtų toks, kaip jis jį supranta.
Pacituosiu literatūrinės svetainės www. rašyk.lt vartotojos gerb. rašytojos Marijos Aistic dienorašt į2006-06-21 13:51:30:
"Labiausiai kūrybiškumą slopinantys veiksniai:

tradicija,
kontrolė,
pernelyg siaura specializacija,
išankstinės nuostatos,
baimė suklysti,
nekantrumas,
vienodumas,
baimė būti juokingam,
pasipūtimas
puikybė,
išradingumo stoka,
nesaugumas,
pavydas,
grupės spaudimas,
tingėjimas,
apatija,
atsidavimo stoka,
palaikymo stoka,
netolerancija,
laiko stoka,
pasikeitimų baimė,
nostalgija,
depresija."

Ne retai pagaunu save klausiant, o kam žmogui reikia kitam griauti kūrybingumą, užsipuolant pikta, netolerantiška, griaunančia kritika? Kas tai? Iš kur tai kyla? Gal būt pirmiausia pasielkime kaip moko Dale Carnegie:
II principas- "Sąžiningai ir nuoširdžiai įvertinkite kitų privalumus.
III principas-"Sužadinkite kito žmogaus troškimą."

Dažnai juodas pavydas užsimaskavęs reiškiasi per slaptą piktdžiugiškumą: " Kaip gerai. Kaimyno trobesiai sudegė". Ne retai žmogelis džiūgauja širdyje vienas sau, girdėdamas kaip skundžiasi draugas. " Aaa..., ne man vienam blogai! Arba kaip gerai, kad ir tau blogai!" O neduok Die..., draugui ėmė sektis, kada jį patį nesėkmių kalnas prislėgė. Tuomet juodasis pavydas ima viršų. Draugo, kolegos, pažįstamo, kaimyno sėkmė apipilama "nuodais". Tų nuodų pasemes ko gero ne vienas jau esate išbandę ant savo kailio?
Džiaugsmas savo sėkme? Ar jis nėra piktžolė tautiniame rūtų darželyje? O gal tiesiog reikia slėpti savo džiaugsmą po apsimestinio abejingumo kauke, idant kas neįtartų nekukliu ar dar blogiau- pasipūtėliu. Ir ima žmonės viešai save menkinti, kritikuoti, žeminti, skųstis savo vargeliais, vardan šventos ramybės. Taip elgiasi tie protingi žmonės, kurie nenori prisišaukti juodojo pavydo "nuodų".
Louisa Hay klausia: " ką darysite, jeigu kas nors svies karštą bulvę į jus? Gaudysite? Mėginsite išlaikyti, kol ims deginti ranką? Kodėl gaudėte? Kodėl nepasitraukėte? Galima atsisakyti bet ko, net dovanos. Ar žinojote? " Buvo laikas kai aš to nežinojau. Kaip reikiant "pasvilino rankas karšta bulvė". Bet juk renkamės mes patys. Tad kodėl nepasirinkus gėrio, tolerancijos kitokiam? Kodėl neatsisakius dovanos- "karštos bulvės" ar dar kokio kito negerumo? Kodėl neuždegus vienas kitam entuziazmo?
Štai puikios mintys apie entuziazmą:
"Entuziazmas yra įkvėpimo sinonimas. Šis žodis kilo iš graikų kalbos ir reiškia "Dievo apšviestas" arba "Kur yra Dievas". "Entuziazmas rodo begalinį dvasinį pasitenkinimą kokia nors idėja, interesu ar paskiektu tiksli."(Murphy Joseph: Leben in Harmonie)
"Įkvėpimas pakelia žmogų aukščiau vidutinybės ir suteikia jo gyvenimui džiaugsmo bei prasmės. Įkvėpimas padeda visiškai atsiskleisti jėgoms. Daugelis žmonių gyvenime yra viskam abejingi, gyvena ne tokį gyvenimą, kokio iš tiesų trokšta. Jiems trūksta vidinės paskatos, įkvėpimo." (Ryborz, Heinz: Die Kunst, Ihr Leben zu meistern)"
(iš Marijos Aistic dienoraščio 2006-06-21 13:45:38)

Ir eini klupdamas ir vėl keldamasis per gyvenimo duobes, vingius... Tobulėjimui ribų nėra. Tik kaip nepamiršus, kad pradėti reikia nuo savęs?

Tik per asmenišką skausmą žmogaus siela pakyla dar vienu mažučiu laipteliu aukščiau. " Kenčiančiam- dangus"- skelbia šv. raštas. Ir eini klupdamas ir vėl keldamasis per gyvenimo duobes, vingius... Tobulėjimui ribų nėra. Kol kėpuoji, tol švarini savo vidų, šlifuoji savo sielos nelygumus, idant priartėtum prie šviesos. Tobulų žmonių nėra. Vienas Dievas tobulas. Mes- ne Dievai, o tik žmonės: mylintys ir neapkenčiantys, besidžiaugiantys ir verkiantys, kylantys iš klaidų liūno ir vėl į jas puolantys. Mes mokomės iš klaidų. Sakoma: "protingi mokosi iš kitų klaidų, mažiau protingi iš savųjų, o kvailiai nepasimoko nei iš savų, nei iš svetimų klaidų".
Kai kurie iš mūsų baksnoja pirštais į svetimas klaidas, bėgdami nuo savojo sielos švarinimosi. Jie garsiai šaukia: " esi netobulas! Štai tavo yda!", o patys esti viso labo tik pilni savų ydų, kurių nenori pastebėti. Jų pačių sielose krebždėte krebžda pavydo, arogancijos, pasmerkimo, netolerancijos, priešiškumo kitaip mąstančiąjam kirmėlytės.
Pagal Louisą Hay ( knyga-"Mylėdamas save tu būsi laimingas") "visi mes turime ko mokytis iš gyvenimo. Ką mums sunku išmokti, tą ir reikia mokytis.Labai dažnai užuot stengdamiesi patys pasikeisti mes nusprendžiame, jog turi pasikeisti kuris nors mūsų draugas. Tai pasipriešinimas". Tai tiesiog nenoras pačiam pažvelgti į save ir tobulėti.
Ypač mums trukdo savo laimę pasiekti- nežabotas, juodas pavydas. Pagal Louisą Hay, pavydas kitam gėrio yra barjeras, trukdantis žmogui tobulėti ir keistis. Dar kiti iš mūsų kamuojami nepilnavertiškumo kompleksų. Iš jų vaikystėje buvo daug reikalaujama, vis duodamos pastabos. Tokie žmonės vis jaučiasi nepakankamai geri, neverti. Jie įkrenta į perfekcionizmo džiungles ir varsta vargelį, kurį patys sau užsikrovė. Siekdami nepasiekiamos tobulybės, jie menkina save kiekviename žingsnyje, o taip pat persekioja savo artimuosius, negalėdami jiems atleisti už netobulumą. Tokie žmonės užsidaro neigiamame bioenergetiniame lauke.
Amerikietis Dale Carnegie puikiai atskleidė knygoje "Kaip įsigyti draugų ir daryti jiems įtaką" bendravimo paslaptis.Ši reikšminga knyga tapo mokomuoju tekstu Carnegie Iškalbos ir žmonių santykių kursams ir naudojama iki šiol. "Džonas Vanameikeris, apsakymų, vėliau pavadintų jo vardu, rašytojas, yra prisipažinęs:" Prieš trisdešimt metų aš sužinojau, kad bartis yra kvaila. Pirmiausia privalau rūpintis, kad pats įveikčiau savo ribotumą."
Carnegie nuomone "Kritika yra beprasmė, nes paprastai verčia žmogų gintis, pasiteisinti. Kritika pavojinga, nes žeidžia kiekvieno branginamą išdidumą, užgauna jo reikšmingumo jausmą ir sukelia pasipiktinimą. kritika- kaip naminiai balandžiai. Jie sugrįžta namo." Todėl Dale Carnegie skelbia savo knygoje pirmąjį bendravimo principą:
"Nekritikuokite, nesmerkite, nereiškite nepasitenkinimo."

Paklausite, o kaip gi su literatūros kritika? Juk ji reikalinga. Bet yra kritika ir kritika.
Pirmoji- skatinanti tobulėti, ieškoti naujų išraiškos formų. Tai kitokios nuomonės išsakymas, žvilgsnis iš šono.
Antroji- pikta, kartais su sarkazmo palyda, dažnai kylanti iš asmeniškumo, o kartais dėl savo asmenybės ribotumo, tolerancijos kitokiam, tolerancijos naujovėms stokos, pavydo ar tiesiog noro, kad pasaulis būtų toks, kaip jis jį supranta.
Pacituosiu literatūrinės svetainės www. rašyk.lt vartotojos gerb. rašytojos Marijos Aistic dienorašt į2006-06-21 13:51:30:
"Labiausiai kūrybiškumą slopinantys veiksniai:

tradicija,
kontrolė,
pernelyg siaura specializacija,
išankstinės nuostatos,
baimė suklysti,
nekantrumas,
vienodumas,
baimė būti juokingam,
pasipūtimas
puikybė,
išradingumo stoka,
nesaugumas,
pavydas,
grupės spaudimas,
tingėjimas,
apatija,
atsidavimo stoka,
palaikymo stoka,
netolerancija,
laiko stoka,
pasikeitimų baimė,
nostalgija,
depresija."

Ne retai pagaunu save klausiant, o kam žmogui reikia kitam griauti kūrybingumą, užsipuolant pikta, netolerantiška, griaunančia kritika? Kas tai? Iš kur tai kyla? Gal būt pirmiausia pasielkime kaip moko Dale Carnegie:
II principas- "Sąžiningai ir nuoširdžiai įvertinkite kitų privalumus.
III principas-"Sužadinkite kito žmogaus troškimą."

Dažnai juodas pavydas užsimaskavęs reiškiasi per slaptą piktdžiugiškumą: " Kaip gerai. Kaimyno trobesiai sudegė". Ne retai žmogelis džiūgauja širdyje vienas sau, girdėdamas kaip skundžiasi draugas. " Aaa..., ne man vienam blogai! Arba kaip gerai, kad ir tau blogai!" O neduok Die..., draugui ėmė sektis, kada žmogeliui nesėkmių kalnas prislėgė. Tuomet juodasis pavydas ima viršų. Draugo, kolegos, pažįstamo, kaimyno ... sėkmė apipilama "nuodais".
Džiaugsmas savo sėkme? Ar jis nėra piktžolė? O gal tiesiog reikia slėpti savo džiaugsmą po apsimestinio abejingumo kauke, idant kas neįtartų nekukliu ar dar blogiau- pasipūtėliu. Ir ima žmonės viešai save menkinti, kritikuoti, žeminti, skūstis savo vargeliais, vardan šventos ramybės. Taip elgiasi tie protingi žmonės, kurie nenori prisišaukti juodojo pavydo "nuodų".
Louisa Hay klausia: " ką darysite, jeigu kas nors svies karštą bulvę į jus? Gaudysite? Mėginsite išlaikyti, kol ims deginti ranką? Kodėl gaudėte? Kodėl nepasitraukėte? Galima atsisakyti bet ko, net dovanos. Ar žinojote? " Buvo laikas kai aš to nežinojau. Kaip reikiant "pasvilino rankas karšta bulvė". Bet juk enkamės mes patys. Tad kodėl nepasirinkus gėrio, tolerancijos kitokiam? Kodėl neuždegus vienas kitam entuziazmo?
Štai puikios mintys apie entuziazmą:
"Entuziazmas yra įkvėpimo sinonimas. Šis žodis kilo iš graikų kalbos ir reiškia "Dievo apšviestas" arba "Kur yra Dievas". "Entuziazmas rodo begalinį dvasinį pasitenkinimą kokia nors idėja, interesu ar paskiektu tiksli."(Murphy Joseph: Leben in Harmonie)

"Įkvėpimas pakelia žmogų aukščiau vidutinybės ir suteikia jo gyvenimui džiaugsmo bei prasmės. Įkvėpimas padeda visiškai atsiskleisti jėgoms. Daugelis žmonių gyvenime yra viskam abejingi, gyvena ne tokį gyvenimą, kokio iš tiesų trokšta. Jiems trūksta vidinės paskatos, įkvėpimo." (Ryborz, Heinz: Die Kunst, Ihr Leben zu meistern)"
(iš Marijos Astic dienoraščio 2006-06-21 13:45:38)

Iš Mari Poison dienoraščio
Labiausiai kūrybiškumą slopinantys veiksniai:

tradicija,
kontrolė,
pernelyg siaura specializacija,
išankstinės nuostatos,
baimė suklysti,
nekantrumas,
vienodumas,
baimė būti juokingam,
pasipūtimas
puikybė,
išradingumo stoka,
nesaugumas,
pavydas,
grupės spaudimas,
tingėjimas,
apatija,
atsidavimo stoka,
palaikymo stoka,
netolerancija,
laiko stoka,
pasikeitimų baimė,
nostalgija,
depresija.

RENKUOSI, KAS MAN TINKAMIAUSIA

Ką darysite, jeigu kas nors svies karštą bulvę į jus? Gaudysite? Mėginsite išlaikyti, kol ims deginti ranką? Kodėl gaudėte? Kodėl nepasitraukėte? Galima atsisakyti bet ko, net dovanos. Ar žinojote?

Iš Mari Poison dienoraščio
psl.137

Louise L. Hay
"Mintys iš širdies"

Iš Mari poison dienoraščio
Entuziazmas yra įkvėpimo sinonimas. Šis žodis kilo iš graikų kalbos ir reiškia "Dievo apšviestas" arba "Kur yra Dievas". "Entuziazmas rodo begalinį dvasinį pasitenkinimą kokia nors idėja, interesu ar paskiektu tiksli."(Murphy Joseph: Leben in Harmonie)

"Įkvėpimas pakelia žmogų aukščiau vidutinybės ir suteikia jo gyvenimui džiaugsmo bei prasmės. Įkvėpimas padeda visiškai atsiskleisti jėgoms. Daugelis žmonių gyvenime yra viskam abejingi, gyvena ne tokį gyvenimą, kokio iš tiesų trokšta. Jiems trūksta vidinės paskatos, įkvėpimo." (Ryborz, Heinz: Die Kunst, Ihr Leben zu meistern)