Šį darbą jaunasis magas dirbo ne tik Olandijoje, bet ir Prancūzijoje, Šveicarijoje, Anglijoje. Visur jo laukė meilę praradę įsimylėjėliai. "Dvasių amatininkas" mokėjo prancūzų, anglų, olandų užsienio kalbas. Vienoje šalyje ilgai neapsistodavo. Juk tai mistika. Paslaptis turi likti neapčiuopiama. Kuo daugiau paslaptingumo, tuo sėkmingesnis amatas. Juk Europoje tai nelegalus verslas. Mokesčių magai niekam nemoka. Nuomojasi dažniausiai pigų kambarėlį prasčiausiame kvartale. Kuo daugiau konspiracijos, tuo didesnė sėkmė. Ypač reikia būti budriam dėl klijentų. Jeigu apsimestų emigracinė policija klijentu? Kas tada? Baudžiamoji byla garantuota. Čia šamanų burtai kažin ar padėtų. Tik tai negrėsė jaunajam magui. Jis puikiai įvaldęs intuiciją, jaučiantis ateitį, pavojus, mokantis išlikti budrus. Netgi pakankamai paslaptingas. Vos pagyvena porą mėnesių vienoje šalyje, žiūrėk jau jis Prancūzijoje. Pagauk tu vėją laukuose, jeigu gudrus. O jaunuolis buvo gudrus.
Tai didelio kruopštumo amatas, reikalaujantis aukos. Apsivalymo ritualo sudedamoji dalis- pasninkas. Jaunuolis nevalgė mėsos, žuvies. Jo racione: kepamieji bananai, imbieras, saldžiosios afrikos bulvės, kus-kus (panašios į manų kruopų skonį), pupelės, įpatingieji prieskoniai (pankolis, ciberžolė), kokoso sviestas. Maistą magas gamindavosi su didele meile pats. Kruopščiai maldavo pats savo rankomis ciberžolę. Imbierą įgudusiais judesiais akmeninėje grūstuvėje susmulkindavo iki tyrės. Kiekvieno patiekalo sudedamoji dalis- imbiero tyrė. Žolelių arbatą gerdavo su imbieru. Visiškai nevalgė svogūnų. Tėvas jį mokė, jog reikia is milytob pasalinti soguna. Jis trukdo protui, didina aistras, sunku susikaupti, lengva supykti. O tai veda prie klaidų. Magams nevalia klysti. Neužtenka išmanyti burtų gudrybių. Reikia mokėti apsisaugoti nuo piktų dvasių, nuo prakeikimų, piktosios energijos. Juk dirbi su subtiliąja visatoje esančia energija. Ši energija neturi nei vietos nei laiko sąvokų. Jaunuolį tėvas išmokė skaityti visatoje esančią jų tautos išminčių informaciją.

rudenėlis...

Po Evelinos viešnagės, magas ilgai meldėsi savo dievui. Vidurnaktį išskubėjo automobiliu į Roterdame esantį Kralingeno mišką - parką. Apsirėdęs afrikietiško šamano parėdais, apsikarstęs tėvo rankomis padirbtais amuletais, jaunasis "dvasių amatinikas" ėmėsi apsivalymo ritualo. Gėrė tik distiliuotą vandenį, kurį pats pašventino. To irgi jį išmokė tėvas. Baigęs apsivalymo ritualą susikaupė dar rimtesniam darbui.
Mintimis išsišaukė Afrikoje gyvenantį tėvą. Senasis šamanas tuoj pat pajuto sūnaus mintis. Nušvietė kokį ritualą sūnui reikia atlikti šiuo konkrečiu atveju. Jaunasis afrikietis išsitraukė iš medžiaginio krepšio, kurį audė motina. Smirdantį tepalą taip pat buvo pasiėmęs. Papylė mistinės masės trijose vietose. Patsai atsisėdo trikampio viduryje ir ėmė giedoti aformacijas savo gimtąja kalba. Vyriškas balsas vilnijo per mišką. Judino daugiaamžių medžių geltonus lapus vėjas. Mėnulis mebyliai švietė, tačiau tamsos sutirpdyti negalėjo.
Kitame kontinente senasis šamanas giedojo su sūnumi. Jautė, jog sūnus ir vėl šaukiasi mokytojo pagalbos.
Taip, tėvas buvo jo mokytojas. Dar nuo vaikystės sūnus patarnaudavo tėvo ritualuose. Taip pat padėdavo rinkti mistikai reikiamas žoles, šaknis, sėklas, akmenis. Net antilopių kaulelius sūnus padėjo išpjaustyti, atskirti nuo mėsos. Paskui ilgai juos mirkė specialiame skystyje. Tai šamanų paslaptis- šio skysčio receptas. Tėvas perdavė kiekvieną šio amato smulknemą vyriausiąjam sūnui. Tuo tarpu jaunėlis visas į motiną. Jam neprieinami šamanų mokslai. Kas kita vyresnėlis sūnus- visas į tėvą. Dar ankstyvoje vaikystėje berniukas sapnuodavo pranašingus sapnus, mokėjo pajusti savo ateitį. Netgi tėvą suprasdavo be žodžių. Pakakdavo tik reikšmingai žvilgtelti, o sūnus jau jaučia ko tėvas nori.

rudenėlis šiaušia mano skrybėlę ir mintis...

Paskui įdėjo į Evelinos delną mažulytį amuletą, siūtą iš odos, išdegintą keistais heroglifais. Šis daikčiukas turėjo gulėti kasdien po merginos pagalve. Kokia jo reikšmė, magas kol kas neatskleidė.
Pinigų už šias paslaugas beveik nereikėjo mokėti. Paprašė kelių dešimtinių už antpilą ir paliepė ateiti už trijų dienų. Dar liepė būtinai atnešti mylimojo kokį nors drabužį ar kitą medžiaginį daiktą, į kurį būtų įsigęrusi Johano subtilioji energija.

Evelinos nustebimui nebuvo galo, pirmą kartą gyvenime savo akimis pamačius tikrą šamaną. Sutrikusi mergina negalėjo netgi pasisveikinti. Žodžiai užstrigo burnoje. Liežuvis tapo jai nepavaldus. Priešais merginą stovėjo spalvotais raštais išdabinta suknia iki žemės (panašia į sutaną) juodaodis vyras. Keisčiausių formų ryškiom spalvom išmarginta kepurė (primenanti uzbekų tibeteiką) pūpsojo ant garbanotos galvos. Juodos akys skvarbios. Tarsi rengenas skrodė šamanas svečią kiaurai. Evelina jau pradėjo akimis ieškoti išėjimo, kai vyras palaimingai nusilenkė jai iki pat žemės, uždėjęs vieną delną prie savo širdies, o kitu prilaikęs kepurę.

Patalpa buvo mažutė, apytamsė. Tik žvakių švieselė leido atskleisti šamano erdvės savitumą. Afrikietiškų raštų audinys dalino patalpą į dvi puses. Paslaptingoji dalis- ne svečių akims.
Jaunas vyras nusilenkė viešniai dar kartą ir be žodžių parodė priešais jį pūpsančią pagalvėlę, kuri drypsojo ant seno kaip bobutės gyvenimas kilimo. Baldų nebuvo. Tik degė dešimtis žvakių ant grindų, skirtingų spalvų stikliniai indai su keistais užrašais (heroglifais) , antilopės kailis, keli galvijų ragai ir lyg tai švendrių ar tai palmių lapų pintas dubuo. Jame - stuburo kauliukai. Kaip vėliau išaiškėjo, tai buvo antilopės iš Afrikos kauliukai. Juos parūpino šamano tėvas, kuris ir perdavė šamano amatą sūnui. Tėvas šių mokslų išmoko iš savo tėvo. Tai šamanų šeima, kurie iš kartos į kartą perduodavo senolių išmintį. Taip dėstė jaunas juodaodis laužyta olandų kalba savo šeimos istoriją. Mergina turėjo atsinešti skirtingų spalvų žvakes, mineralinio vandens be burbuliukų ir mylimojo bei savo nuotraukas.
Merginai nusiraminus, prasidėjo būrimas.
Paspjaudęs į dubenį su antilopės kauliukais, šamanas pažėrė juos ant antilopės kailio.
Evelinai net žandikaulis subraškėjo nuo įtampos. Kas dabar bus? Mergina įsidrąsino ir bandė užbėgti įvykiams už akių. Vos tik pravėrė ji burną, juodaodis ją nutildė.
- Nieko nepasakok, moterie. Viską matau. Tave paliko mylimas vyras. Tačiau matau gerą tau žinią. Ne tik tu jį myli, bet ir jis tave labai myli,- dėstė burtininkas prikimusiu afrikietičiams būdingu balsu.
Eveliną tarsi žaibas būtų trenkęs. Išpylė šaltas prakaitas, pirštai nevalingai kasė tai savo nosį, tai kaklą.
Ritualą pakartojo šamanas antrą kartą. Kauliukai švelniai subarškėjo.
Stojo ilga tyla. Merginos kūnas niežėjo, tarsi ji būtų sėdėjusi ne ant pagalvėlės , bet ant skruzdėlyno.
- Taip. Aha.- nutraukė nejaukią tylą vyras. - Matau jūsų meilės kliūtį. Tu esi kažkokio vyro egoistinės meilės įtakoje. Jo energetinis laukas labai stiprus. Jis traukia tave į save ir nepaleidžia tavęs,- kalbėjo iš lėto magiškasis vyras.
Evelinai iš nuostabos net sėdmenys susitraukė, žarnos godos tuoj tuoj apsivers viduriuose. Ji pasijuto lyg nuoga, lyg permatoma prieš šamaną.
- Tiesa,- vos girdimai patvirtino mergina. Mano buvęs vyras vis finansiškai mane remia, tikisi mane susigrąžinti. Mes jau keturi metai išsiskyrę, bet jis...
- Žinau,- nutraukė jaunas afrikietis,- aš viską išskaitau. Be to, ir didžioji dvasia man pasakoja apie tave.
Evelina buvo skaičiusi apie informacijos paėmimą iš visatos . Ji susigaudė apie ką kalba svetimšalis.
Kai pabėrė jis trečią kartą stuburo kauliukus, šypsena pražydo juodaodžio veide. Akinančio baltumo dantys suspindėjo prietemoje.
- Turiu, Evelina, tave pradžiuginti. Tavo mylimas Johanas nemyli kitos moters. Telefonu jis bendrauja su emigrante moterim. Ji baltaodė. Jos įtakos paveiktas Johanas ir atrado jėgų tave palikti. Bet čia ne pabaiga. Jis kankinasi dar daugiau už tave. Oi, kokį didelį skausmą jis kenčia, atsisakęs meilės. Juk meilė ne kas dieną aplanko žmones. Tai Dievo dovana. Jeigu žmogus nukerta meilės energijos tekėjimą neklausydamas širdies balso... Ooo... Jo laukia liga. Sunki liga. Tada pažeidžiamas energetinis balansas.
- Nejaugi?- nejuokais išsigando mergina.
- Nesijaudink, Evelina. Juk tu jau pas mane. Aš viską padėsiu atstatyti į savo vietas. Tik tau reikės manimi pasitikėti. Kitu atveju nieko gero nebus.
- Taip, žinoma,- sumelavo mergina, o mintyse jau įjungė loginį mąstymą.
Jaunas afrikietis žvilgtelėjo jai į akis ir reikšmingai šyptelėjo. Šį kartą jis nepasakė, jog skaito jos neigiamas mintis.
Vėliau šamanas liepė viešniai užsimerkti, o pats svetima europiečiams kalba giedojo maldas gerą valandą. Evelina jautėsi tarsi transe. Lengvumas, šiluma, ramybė, ryškių spalvų miražai. Mistika. Norėjosi likti taip su visam ir negrįžti į skaudžią realybę.
Kai atmerkė akis, burtininko veido išraiška buvo visiškai pasikeitusi. Balsas ir tas sušvelnėjęs, keistų raštų ir formų kepurė nusvirusi į vieną pusę.
- Viskas gerai. Didžioji dvasia išklausys tavęs. Man reikės atlikti sielos apsivalymą, daugybę ritualų. Bet tai mano darbas. Tau uždavinys štai koks,- ramiai paaiškino jis ir padavė moteriai keistos formos uždarą stiklainį pilną žalsvo skysčio.
- Ačiū,- sausai padėkojo mergina,- dvejodama ar tai padės susigrąžinti Johaną.
- Įdėmiai klausykis, Evelina. Tu turi kiekvieną vakarą, prieš einant miegoti, nusiplauti visą kūną šiuo antpilu. Tai iš daugelio dalykėlių padarytas mano tėvo rankomis antpilas. Jį man atveža kontrabanda mano brolis iš Afrikos. Aš iš Ganos valstybės. Niekam nepasakoji, kad buvai pas mane. Draudžiama labai griežtai prasitarti nors vienai gyvai sielai. Kitu atveju burtai nesuveiks. Supranti?
- Aha,- išsprogdinusi akis linktelėjo Evelina.
- Po apsiprausimo parašyk aformaciją septynis kartus ant septynių popieriaus skiaučių. Jas sudėk į voką ir paslėpk po savo lovos matrasu,- prisakė šamanas.
Jis kalbėjo iš lėto, skiemenuodamas kiekvieną žodį. Moteris net sulaikiusi kvėpavimą klausėsi. Bijojo praleisti nors vieną žodį. Įsimylėjaliai dar ne tokių keistenybių prisimąsto iš nevilties. Ramino save mergina. Blaivus protas juokėsi iš jausmų audros, kuri atvedė ją būtent į šią magiškąją vietą.
Už šių durų jos laukia tamasinis Roterdamo rajonas su visais jam būdingais pavojais.

Rudenį ne nukritę nuo medžių lapai čiažiana po kojomis Pietinio Roterdamo kvartale, bet šiūkšlės. Žiūrėk jau spiria tuščią "cocalol" skardinę vietoj kamuolio nusmukusiom kelnėm abejotinos reputacijos antalijanietis. Po kaklu jam puskilograminis kryžius.
Beijerlandse laan bulvaras tirštas nuo antalijiečių, surinamiečių, marokiečių, turkų bei kitų emigrantų. Olandai čia negyvena. Save gerbiantys olandai įleidę šaknis Roterdamo prašmatniuose kvartaluose, didmiesčio priemiesčiuose.
Evelina pirmą kartą atsidūrė Beijerlanse laan bulvare. Susigūžusi iš baimės mergina skubėjo šaligatviu. Temo. Gatvė sausakimša mašinų. Štai ir tramvajaus varpelis. Nedrąsiai žvilgtelėjo į parduotuvėlių vitrinas. Nusmurgę mažutės krautuvėlės. Pakistano mados, turkų mados... Pigių užeigų prikimšti nejaukūs kampai. Turkų švarmos, marichuana pradvokę barai...
Praėjus Mac Donald restoraną akistata susidūrė su baisia žmogysta. Gelsvai pilkšva jo oda prilipusi prie kaulų, skruostikauliai įdubę, akys paklaikusios, plaukai susivėlę į daug mažų guzelių.
-Goede avond. Kunt uw een euro missen? - pralemena žmogysta,- o tarp jo lūpų - tirštos, sukepusios seilės.
Evelina burbtelėjo sau panosėn neigiamą atsakymą ir pagreitino žingsnius. Narkomanija- baisi pasaulyje dėmė.
Gatvėje apstu juodaodžių. Moteris pasijuto įkritusi į Afrikos kontinentą. Tik šaltas ruduo jai priminė tiesą. Ji - Olandijoje. Štai ir reikiamas adresas. Šalia pusrūsyje įsitaisiusi apšiurusi interneto svetainė.
Evelinos akims - tai svetimas vaizdas. Tikrų tikriausias visuomenės pamazgų puodas - ši vieta. Žvilgtelėjo į apsilupinėjusias duris. Skambučio nėra. Antrame aukšte siauruose, neplautuose languose -spingsulės švieselytė. Nejaugi galima tikėtis ko nors gero tokiame velnių lizde Beijerlandse laan bulvare? Magas. Kad jį kur galas! Jei ne jis, Evelina sėdėtų jaukiuose savo namuose Roterdamo užmiestyje.
Suodžiais apneštų rudų plytų siauras namas priminė vaiduoklių buveinę. Ne. Per didelė tamasinė energija įkrauta šioje gatvėje, šiame name.
Mergina dvejojo. Durų niekas taip ir neatidarė. O ir belstis stipriai ji neišdrįso.

Staiga kraupią realybę užplūdo dar liūdnesni prisiminimai.
Johano veidas: tamsiai kakavinis, akys švelniai glostančios, lūpos kviečiančios bučiniui, plaukai nuodėmingai susisukę į gausybę garbanėlių. Tarsi dievas būtų jam nemaltų pipirų nusėjęs ant jo galvos.
Johanas tą dieną atėjo pas ją netikėtai liūdnas. Kas galėjo pagalvoti, jog jis negalės jai atleisti. Pusę metų psichologo terapija nuėjo šuniui ant uodegos.
- Pavargau mylėti tave, Evelina. Negaliu daugiau pakęsti minčių apie tave,- nuleidęs galvą prisipažino kaip per išpažintį kunigui.
- Stop. Nedaryk staigių judesių mudviejų gyvenime,- bandė gelbėti skęstantį meilės burlaivį mergina.
- Ar nori mane turėti tik kaip draugą?
Evelina nusisukusi paslėpė ašaras. Išdidumas neleido pasirodyti silpna.
- Matau. Tu jau apsisprendei. Puiku. Tegyvuoja draugystė!- susitvardžiusi pasakė mergina.
Sunkiomis lyg puntuko akmenys kojomis ji priėjo prie jų didžiulės nuotraukos. Stiklo rėmeliai sudužo į gausybę šukių. Ji drebančiais pirštais uždegė nuotrauką.
- Baik! Visai pasimaišė!- išsigando Johanas.
Didžiuliai liepsnos liežuviai laižė kriauklę. Nuotrauka raukėsi, braškėjo, tarsi aimanuodama.
- Mano tautos papročiai neleidžia deginti nuotraukas,- minoru ištarė vaikinas.
- O mano tautoje jos deginamos. Man taip norisi.
Johanas iš lėto paskui save uždarė duris kaip mylimasis. Kaip draugas kada nors įeis per tas pačias duris. Tik ar galės Evelina perprogramuoti savo jausmus?

Evelina magais niekuomet nesidomėjo, nors apie jų egzistavimą šaukė skelbimai laikraščiuose:

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
"Jeigu norite susigrąžinti meilę, sėkmę, profesionalus magas jūsų paslaugoms. Užmokestis tik po pirmų teigiamų pasiekimų. Garantija 100%."
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Evelina smagiai juokdavosi iš tų naivuolių, kurie užkibdavo tokiems profesionalams ant kabliuko. Mago koordinatės - tik mobilaus telefono numeris. Roterdamo pagrindiniai laikrašių skelbimai "duso" nuo šių mistinių paslaugų.
Neveltui liaudies išmintis sako:
" nereikia spjauti į šulinį iš kurio gal būt pačiam teks gerti."
Evelinai įstrigo kažkada perskaitytas Stendalio sakinukas, jog meilė buvo visų svarbiausia jo gyvenime. Kaip neginčijamą aksiomą nešiojo mergina tai savo pasąmonėje. Pritaikė jį savo gyvenime. Jos aura nuo meilės tapo ryškiai raudona; paakiai- tamsiai pilki; ateitis kaip kiekvieno įsimylėjėlio- rožinė. Tik po Johano išpažinties ateitis tapo juoda kaip naktis be žvaigždžių.
Evelina sukaupė visą drąsą ir maištaudama prieš juodą savo ateitį dar smarkiau pabeldė į mago duris.

Rudenį ne nukritę nuo medžių lapai čiažiana po kojomis Pietinio Roterdamo kvartale, bet šiukšlės. Žiūrėk jau spiria tuščią "cocacol" skardinę vietoj kamuolio nusmukusiom kelnėm abejotinos reputacijos antalijanietis.
Beijerlandse laan bulvaras tirštas nuo antalijiečių, surinamiečių, marokiečių, turkų bei kitų emigrantų. Olandai čia negyvena. Save gerbiantys olandai įleidę šaknis Roterdamo prašmatniuose kvartaluose, didmiesčio priemiesčiuose.

Evelina magais niekuomet nesidomėjo, nors apie jų egzistavimą šaukė skelbimai laikraščiuose:

"Jeigu norite susigrąžinti meilę, sėkmę, profesionalus magas jūsų paslaugoms. Užmokestis tik po pirmų teigiamų pasiekimų. Garantija 100%."

Evelina smagiai juokdavosi iš tų naivuolių, kurie užkibdavo tokiems magams ant kabliuko. Mago koordinatės - paprastai tik mobilaus telefono numeris. Roterdamo pagrindiniai laikrašių skelbimai "duso" šiomis mistinėmis paslaugomis.
Neveltui liaudies išmintis sako:
" nereikia spjauti į šulinį iš kurio gal būt pačiam teks gerti."
Stendalis kažkada yra parašęs, jog meilė buvo visų svarbiausia jo gyvenime."
Evelina priėmė Stendalio šį apmąstymą kaip neginčijamą aksiomą. Pritaikė savo gyvenime. Jos aura nuo meilės tapo ryškiai raudona; paakiai- tamsiai pilki; ateitis- rožinė.

"...pabūki tuo kuo nebuvai
ir nors akimirką
kuo niekada nebūsi..."

(šių žavių eilių autorius žinomas, bet tai ne aš).