Vieni mirsta, kiti gimsta........
Koks jis kvailas... koks jis kvailas buvo...
Visas gyvenimas prieš akis - visos meilės, nusivylimai ir džiaugsmai. jaunystės žydėjimas
Reikia jam leisti ramiai numirti, nes gal kazkur jau gime toks mazas ir fainas berniukas kaip jis

auksu pasidabinę
karališki lapai
krenta žemyn

My heart always mistakes, so I'd better follow my mind

When I saw u, I saw love. When I touchet u, I felt love

Jei paklaustu, kodel verkiu, atsakyciau - nes nematau kitos iseities

ar atminsi? nepajegsi......

never ending
you
don't wanna lose controle

firegirl, forest

kur tu
ir vėjas
smėlį laikrodžiais
matuoja

Dykumoje linguoja gluosniai
Medžių šakose mūzos ilsisi
Šoki su vėjo pustomu smėliu
Pasaulio pakrašty
Slėpsis skorpionai
rožių krūmuos
Balzamu gydyk mano širdį
užnuodytą jausmais
neleistinais
Kuplūs agrastų krūmai ir gėlynai kėlė miegančio rojaus įspūdį.

Gerklėj lyg kažkas stigtų
O mėnulis danguje nenustoja švytėjęs
Nemyliu. Ir nenoriu būti mylima.
Šaltoji kolona, atvėsink mane,
Nes aistra manyje sukels gaisrą.
Esu savo jausmų belaisvė
Troškimų vergė, kurių pasekmes pajus kiti
To jausmo trapaus nebrandinsiu
Bet vis tiek nebyliai teiksiu vilties
Meilė man per tobula.
Palik, palik mane kol gali,
pamiršk lyg gražų sapną
Neįstengsiu tau laimės suteikti
Amžinos, švelnios, jausmingos.

labirintas
sapnai atbėga basomis kojomis
prieš didelius veidrodžius
šypsosi mergaitė
išjungė šviesą
su saule patekėsiu
užaugsiu

aš žinau
kaip kvepi tu
ir kokios spalvos
begalybė
tavy

Neaiškumas yra sunkesnis ir už baisiausią teisybę

Prisisapnavo, kad meta burtus del mano širdies. Ir laimėjo...

Nuo saulėtekio pusės treji vartai, nuo žiemių treji vartai, nuo pietų treji vartai ir nuo saulėlydžio treji vartai.

Pati tamsiausia valanda - prieš aušrą

Žvelgiu pro langą.
Saulė šiltai šviečia. Bet tos šilumos nejuntu.
Ką daryti, jei niekas nesiseka? Jei nėra džiaugsmo, aiškaus rytojaus, net dabarties. Kaip sakoma, jei darai gera, bet viskas eina blogyn, eik kairėn.
Užtat laisvės dvelksmą pajaučiu. Vėjo neuždarysi. Su vėju tik paskraidysi. Nors, sakoma, jog ir meilė teikia sparnus.
Meilė... Ji yra lyg prieskonis, o ir gyvenimą kartais reikia paskaninti. Priimu pakvietimą. Juk neaiškus rytojus mane vis dėlto žavi.
Eisiu į aklą pasimatymą. Noriu praregėti. Susitinkame kur nors aukščiau, virš žemės.
Grįžusi būtinai papasakosiu, kaip vidinis grožis siejasi su išoriniu, raumenys su protu. Nors gal tai moksliškai nepatvirtinta.

Pajuntu tave, esi už mano nugaros. Tyliai priglundi prie manęs, nors nematau. Atsargiai patrauki plaukus ir bučiuoji kaklą, pečius. Suvirpu iš jaudulio. Jaučiu dvelkiantį liūdesį. Ir tu jo šaltinis. Nežinau net kaip atrodai.
Kas tu esi? Kodėl toks prislėgtas?..
Nenoriu skirtis su tavimi, mes juk net nepažįstami...
Bet padėsiu tau... iki laimės kartais trūksta tiek nedaug