„Tik manyje, vieninteliame šiame pasaulyje, egzistuoja mano praeitis. Aš ir esu mano praeitis, ir jeigu manęs nėra, mano praeitis nebeegzistuoja ilgiau nei aš ar ilgiau nei kas kita.“
Jeanas-Paulis Sartre’as

"– Tik „išganytojai“ gali kalbėti už visus ir dovanoti visiems prasmę. Aš galiu pasakyti tik tai, ką patyriau pats. Sendamas suvokiau, kad jokios prasmės mano gyvenimas galų gale neturi. Klasta čia ta, kad iš viso gali iškilti „prasmės“ klausimas. O šis klausimas iškyla tik todėl, kad egzistuoja toks žodis kaip „prasmė“. Graikai ar romėnai šio klausimo nekėlė. Jei neklystu, nei graikų, nei lotynų kalboje žodis „prasmė“ neegzistuoja. Tai krikščionių ir naujųjų laikų „išganytojų“ išradimas."
A.Šliogeris: tiek drebančių žmogelių, kiek yra dabar, dar niekada nebuvo
Publikuota: 2010 liepos 23d. 06:00 Autorius: Lina Balsytė / / 15min.lt

„Nes pats nesvarbiausias dalykas mirtingojo gyvenime yra pats gyvenimas“, – rašo filosofas Arvydas Šliogeris knygoje „Melancholijos archipelagai“, kur sudėti jo trumpi tekstai ir fotografijos. Kažkokia giliai pasislėpusi patirties briauna man sako, kad tikrai taip – nesvarbiausias. Bet tai skamba taip paradoksaliai, kad neįmanoma atsispirti knygos kvietimui patyrinėti tą bendrumo briauną. O prie jos, aišku, tegalima prieiti tik per tai, kas duota: žodžius ir vaizdus. Agnė Narušytė, "Šiaurės Atėnai", Nr 21

"o tai, ką žmogus kalba, nėra veiksmas…
Žodžiu, daugybė atvejų, kai žodis yra niekis." - Sigitas Geda...

"Vyras ir moteris yra atkeliavę iš skirtingų planetų: vyras iš Marso, o moteris iš Veneros.
Ir tai, kad jie susitinka yra didžiulis stebuklas." Baudrillard

Neįsivaizduoju grožio bent be trupučio sielvarto.(Charles Baudelaire)
Grožio palydovė yra melancholija.(Pranas Visvydas)

"deimantai liks uolienoje ir švytės mums visiems, sengirės perims mus iš naktinių mūsų minčių miško, liausimės mąstę, kentėję, - tai bus išganymas." Ingeborga Bachmann

"žmogaus sąmonė buvo labiausiai priartėjusi prie to, kas vadinama pamatine žmogaus mįsle, pamatine paslaptimi. Paprasta kalba šią mįslę žmogus išsako klausimu: ar pasaulis, duotas man mano protu, jutimais, patirtimi, yra visas? Ar yra kas nors, kas nėra savaime duota, bet yra. Gali atsiverti, pasirodyti kaip kita erdvė. Savaiminės ribos peržengimo problema. Jei sąmonė nejustų šios problemos, nebūtų kūrybos, meno, prasidedančio nuo tautosakos, tautodailės, nuo pirminio judesio kaip pastangos susiliesti su šia problema. Filosofine kalba – tai transcendencijos problema; peržengimo per jusliškai suvokiamus reiškinius, į anapus, į erdvėlaikį, nebesaistomą įprastų žmogiškosios tikrovės matmenų. Tikrovė nenustoja būti, kaip ir žmogus nenustoja joje būti; transcendencija yra idealus veiksmas, sąmonės veiksmas." Viktorija Daujotytė

Žinau, kad gimiau laisvas, bet po to kiekvienas žingsnis buvo prievarta... (Rousseau)…

"Į begalinę laisvę kaip į kalėjimą." Vytautas Šerys
"Ir paklydusiems saulė teka." Iš Sigito Gedos dienoraščių